Auksės, Aurelijos, Antano ir „Pasakos“ vaikų pasakutė

Menas būti menininku ekonominėje-konkurencinėje laikmečio „duobkasyboje“ ir kantriai nešti išminčių senelių pasakiškų vilčių ir vizijų žibintus. Didžiausi ir tikriausi menininkai yra vaikai, žadinantys fantaziją ir prigimtinę žaismę.

Menas yra sapnai, smėlis, lietaus lašai, šlapi akmenys su nupieštomis „Laiko mintimis“, snaigės gėlių sielomis, genių kalbėjimai Palangos parke, žaibų raštai... O gi visos „Baltojo nieko dainelės“, kaip tartų aistrų sklidinas, novatoriškas lietuvių poetas Sigitas Geda. Kūrybiška mintis, kaip narvelyje pasiblaškiusi „kanarėlė“, vis tiek atranda savų bendraminčių – širdžių draugų visais laikas ir visur.

„Tikri dalykai būna tada, kai pats save nustebini“, – 2007 metų rugpjūtį Palangoje žurnalistams filosofiškai smagią tiesą ištarė talentingasis lietuvių humanitaras ir humanistas, poetas ir eseistas, broliškai savas ir nė vienam dar nenumiręs Marcelijus Martinaitis (1936-2013). Jis talentingai sugaudė visus meno dievų „SMS“.

Čia mums dera susikaupti ir atsigręžti į vaikų lopšelį-darželį „Pasaka“, kuriame praėjusią savaitę įvyko toks netikėtai fantastiškas renginys, tokia neeilinė edukacinė-animacinė pamokėlė, toks susitikimas su menininku, ko šiam veržliam kolektyvui pavydėtų ne viena kolegė kitose Palangos mažųjų ugdymo įstaigose. Čia naujovėms, kaip originaliems velykinių margučių raštams neabejingos „Boružėlių“ ir „Drugelių“ grupių auklėtojos Auksė Laučienė ir Aurelija Kostkienė sykiu su lietuvių literatūros klasiko M. Martinaičio anūku, nūdien jau žinomu lietuvių animatoriumi, režisieriumi, dviejų sūnų tėveliu vilniečiu, o šiuo metu  Palangoje su žmona gydytoja Marija gyvenančiu Antanu Skuču ir darželio auklėtiniais tėveliams ir kolektyvui padovanojo įsimintiną renginį. Tai, ko Palangoje kitur dar nebuvo.

Žinia, gal to smagaus „triukšmelio“ „Pasakoje“ ir nebūtume pajutę, smagių emocijų išgyvenę, jeigu... Jeigu čia kūrybiškai neaugtų, nesilavintų su kitais gabiais mažaisiais palangiškiais ir galvotas menininkų šeimyninės estafetės nešėjas, poeto M. Martinaičio proanūkis Motiejus Skučas. Atrakcijoje dalyvavo jis ir mūsų anūkė Beatričė. Štai todėl daug kas tądien „Pasakoje“ pritarėme muzikaliosios pedagogės, „Bočių“ ansamblio dalyvės Auksės Tranyzaitės-Laučienės (muzikuoja ir jos dukra Augustė) išraiškingai skaitomiems poeto M. Martinaičio įsimintinos dainos žodžiams – „Tu numegzk man, mama, kelią...“

„Mes „Pasakoje“ nuoširdžiai dėkingi geraširdiškam tėveliui, talentingajam animacijos režisieriui A. Skučui, mums padėjusiam sukurti edukacinį rytmetėlį „Vištelė ir gaidelis“. „Sidabrine gerve“ už animacinį filmą „Vaikystės dienoraštis“, sukurta pagal senelio eilėraštį, apdovanotas menininkas supažindino, kaip naudojamos inovacinės kompiuterinės technologijos mažųjų ugdymo procese“, – nuaidėjus vaikų ir tėvelių aplodismentams, neslėpė džiugios nuotaikos mažųjų „Pasakos“ ugdytinių mylimos auklėtojos A. Laučienė ir A. Kostkienė.