Patvirtinus minėtąjį dokumentą, tapo aišku ir suprantama, kuria linkme miestas privalo žygiuoti. Bendrajame plane pateikiami sprendiniai nustato teritorijų naudojimo prioritetus, planuojamų teritorijų aprūpinimo komunikaciniais ištekliais principus, gamtos ir kultūros vertybių išteklių naudojimo režimus, gyvenamųjų vietovių sistemos raidą, įvertinant sprendinių socialines, ekonomines pasekmes.
Atskiriems sklypams reglamentų nenustato
Pagal, anot specialisto, šį svarbų kurortui dokumentą, miesto teritorijos suskirstytos kvartalais, kurie pažymėti indeksais. „Ginčai ir diskusijos dažniausiai iškyla, kai žmogus bando atrasti savo sklypą vienoje ar kitoje teritorijoje. Jei pamato, kad nuspalvinta geltonai, tai, manoma, gyvenamoji teritorija, o, jei žaliai – tai želdiniai. Sklypo savininkas, kaip žinia, neįsigilinęs galvoja, jei žalia spalva nuspalvinta teritorija, tai nebesą galimybės planuoti jokios veiklos. Architektas akcentavo, kad Bendrasis planas nenustato reglamentų atskiriems sklypams. S.Bradūno teigimu, panagrinėjus atskirą teritorijos kvartalą, jame yra konkrečiai apibrėžtos planavimo paskirtys bei jų naudojimo būdai.
Nepanaikino patvirtintų dokumentų
Nesusipratimų kyla ir dėl anksčiau parengtų teritorinio planavimo dokumentų. Pasak šiuo metu Architektūros ir urbanistikos skyriui vadovaujančio architekto, Bendrasis kurorto planas nepanaikino patvirtintų Centrinės dalies bei kitų teritorijų detaliųjų planų ir, jei žmogaus sklypas patenka į tą teritoriją, kur nėra prieštaravimų, galima tvirtinti atskiro sklypo detalųjį planą.
Procesas supaprastėjo
Dar vienas, anot skyriaus vedėjo, svarbus dalykas, patvirtinus Bendrajį planą, teritorijų planavimo procesas tapo ne toks sudėtingas. Anksčiau, pavyzdžiui, parengtus atskirų sklypų detaliuosius planus dažniausia dėl planavimo tikslų keitimo, devynis iš dešimties tekdavo teikti miesto Tarybai tvirtinti. Dabar, turint suplanuotą teritoriją, atsiranda gal kokie keturi ar penki atvejai, kuomet reikia keisti sprendinius. Tai Šventoji, centrinė miesto dalis ir Vilimiškės teritorijos. Visais kitais atvejais – Kunigiškės, Monciškės ir Būtingės kvartalai numato urbanizaciją, tad jokių didžiulių korekcijų nebereikia atlikti. S.Bradūno teigimu, siekiant kompleksiškai suplanuoti konkrečios teritorijos visus su ūkine veikla ir tai veiklai reikalinga infrastruktūra kryptis, yra rengiami specialieji planai, kurių sprendiniuose atsispindi specialieji reikalavimai.
Nesutarimai dėl inžinerinės infrastruktūros
Pasak architekto, viena iš išskirtinių problemų, iškylančių rengiant specialiuosius planus, tai inžinerinės infrastruktūros klausimai. „Šioje teritorijoje miestas savo žemės neturi, nes sklypai privatūs. Čia ir prasideda nesutarimai tarp sklypų savininkų. Vienas pareiškia, kad gatvė turi būti šioje vietoje, kitam atrodo, jog vandentiekio ar dujotiekio trasos turi driektis kitoje. Pasak S.Bradūno, vienas iš būdų yra leisti žmonėms susitarti arba, kita išeitis - už Savivaldybės pinigus parengiamas specialus teritorijos planas, kuris, paisant teritorijų planavimo procedūrų viešai apsvarstomas. Tokiu būdu, Savivaldybė atlieka koordinatoriaus vaidmenį ir tuomet šiuo planu išsprendžiami visi kilę prieštaravimai. Be to, turint specialųjį planą, nebeliktų problemų ir dėl atskirų sklypų detaliųjų planų rengimo.
Žemės grąžinimas pajudėjo
Pasak S.Bradūno, su žemės reforma sietini klausimai, kai natūra grąžinami sklypai, taip pat kyla nemažai problemų. „Klaipėdos apskrities viršininko administracija skyrė Palangai žemę ir pagal eilę, kurioje apie vienas tūkstantis pretendentų, Nemirsetoje jau suformuota apie keturi šimtai sklypų, nėra kliūčių pradėti planavimą. Po Nemirsetos nemažos teritorijos yra planuojama apie 200 sklypų suformuoti Monciškėse ir Būtingėje. Viskas būtų gerai, jei žmonės, atgavę žemę, galvotų apie statybas ar planuotų kažkokią veiklą. Tačiau, bėda ta, kad vienintelis atgavusiųjų tikslas, žemę parduoti, nesukant galvos ir nesigilinant nei kokia žemės tikslinė naudojimo paskirtis, nei koks naudojimo būdas ir apskirtai ar galima statyba. Suprantamas pretendentų noras kuo greičiau atgauti ir įteisinti sklypus, nes procesas užsitęsė, bet teritorijos planuojamos ne kaip norima, o kaip to reikalauja patvirtintas Bendrasis kurorto planas,“ – trumpai pakomentavo S.Bradūnas.
Būtini rezerviniai plotai
Architektas atkreipė dėmesį, kad miestui, numatant vykdyti investicinius projektus, būtini ir rezerviniai plotai. Bet kuriuo atveju, kurorto plėtros procesai vyksta ir privalu išskirti teritorijas, kuriose galėtų vykti triukšmingesnė veikla, o kur ramesnės vietos bei komfortas, galima grąžinti pretendentams. Kalbėdamas apie plėtros prioritetus, laikinai einantis vyriausiojo architekto pareigas, S.Bradūnas teigė, kad Bendrajame plane nustatyti kurorto plėtros prioritetai ir vyksta normalus planavimas. „Bendrasis planas, man kaip specialistui, geras dokumentas, kuris, viena vertus, leidžia daug, o kita vertus, labai daug ir reikalauja,“ – apie patvirtintą svarbų Palangai dokumentą sakė architektas. S.Bradūno nuomone, svarbiausia paisyti šio svarbaus dokumento nuostatų. Jis pridūrė, kad sudėtingiausia yra derinti miesto, investuotojų bei privačių asmenų viešuosius interesus, kurie kaip žinia didžia dalimi nesutampa.
Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentarų kol kas nėra.