Birutė Povilaitienė: kuklumu pasižymėjęs maestro ir įamžinimo norėtų kuklaus

Birutė Povilaitienė, žymaus dainininko Stasio Povilaičio žmona, „Palangos tiltui“ prisipažino, jog po vyro netekties ji netgi bijojo žmonių, todėl vengė bendrauti, dabar, praėjus daugiau nei metams, ji jau noriau bendrauja, tačiau visgi purtosi viešo dėmesio. Pastaruoju metu Vilniuje daugiau laiko praleidžianti moteris į Palangą atvyko prieš S. Povilaičio 70-mečiui skirtą koncertą Klaipėdoje. „Prisiminimų apie Stasį esama visur, buvo skaudu girdėti jį dainuojant, dar ir dabar baisu eiti į jo atminimui skirtą koncertą“, – prisipažino žymaus dainininko bendražygė, padėjusi jam iki pat paskutinių gyvenimo dienų.

Po metinių pajautė pokyčius
„Namuose liko daug Stasio koncertų plakatų, net nežinau ką su jais daryti. Išmesti lyg ir nesinori, o džiaugsmo jie taip pat nekelia. Seniau kažkodėl žmonės per laidotuves fotografuodavosi prie karsto, keista mada, sakyčiau, net kunigo klausiau, ką man su tokiom nuotraukom daryti, pilna jų yra namuose. Taip ir su tais plakatais. Aš, pavyzdžiui, negaliu Stasio net girdėti dainuojančio, širdį skauda. Nežinau, kaip reikės klausyti jo dainų jo atminimui skirtame koncerte, bet pažadėjau, dėl manęs Klaipėdoje ir koncertą surengė jo bičiuliai“, – atviravo Birutė.
Pašnekovė teigė, jog kažkoks tarsi lūžis pasijautė po metinių. „Atrodė, jog galvelė pasitvarkė. Dabar jau lyg ir grįžta viskas į vietą. Man visi sako, jog jau reikia pradėti gyventi. Artimi bičiuliai primena, jog visada aš ir Stasį prižiūrėdavau, keldavau jam ūpą, ir pati turiu save skatinti“, – teigė Birutė.
Birutė prisiminė, kaip ją vargino nuolatinis dėmesys, kai žymusis dainininkas jau skaičiavo paskutinius atodūsius. Tuomet žurnalistai, pasak pašnekovės, tikriausiai būtų įsiropštę ir į lovą. Bet valdinga moters ranka, žinoma, to neleido. Apskritai tuomet ji nenorėjusi su niekuo bendrauti, o tai galima suprasti, išėjus artimam žmogui lieka gili tuštuma, kurios jokie žodžiai neužglaistys, o ir žaizdos draskyti nesinori.
B. Povilaitienė papasakojo, kaip namie su dukra Agne buvo sukūrusios savotišką altorėlį mylimam šeimos vyrui, tačiau vėliau, atslėgus širdgėlai, apsiribota menkesniais prisiminimais. Visgi, pasvarstė moteris, galbūt vis deginamos žvakelės gąsdino ir pas juos Palangoje apsistojančius poilsiautojus.
Dėl to, kad žymusis palangiškis bus kremuotas, Birutė sakė, šeimoje jau buvo aptarta seniai. „Apie mirtį mes labai normaliai šnekėjome. Niekur nuo jos nepabėgsi, – kalbėjo Birutė. – Žinote, kodėl mes taip asketiškai gyvenome? Seniau gi dainininkai kiek ten uždirbdavo, po kelis rublius. Ir vis tiek mes sugebėdavome po dalelę atsidėti. Tai net juokas imdavo, kai Stasį vadindavo alkoholiku. Jeigu jis toks būtų buvęs, taigi ir ne verslininkas koks buvo, tai iš kur tu tą namelį susiręsi“.

Skaitykite „Palangos tiltas" laikraštyje