Botanikos parke pušys kertamos dėl sanitarijos

Į „Palangos tilto“ redakciją kreipėsi sunerimęs skaitytojas: Palangos botanikos parke kertamos šimtametės pušys, kurios, iš pažiūros, neatrodė nudžiūvusios, sutręšusios ar dar kitaip pažeistos. „Palangos tiltas“ pasidomėjo, ar išties yra taip.

Sveiki medžiai niekada nekertami
Skaitytojas tikina, kad nupjautų pušų kelmai sveiki, patys nukirsti ir jau suguldyti medžiai – žali, neturi jokių puvinių. Kas keisčiausia, anot skaitytojo, supjauti pušų kamienai maždaug po 6 metrus, kai žinoma, jog toks ilgis labai patogus apdoroti lentpjūvėse.
Teiravomės Palangos botanikos parko direktoriaus Valdo Pakuso, dėl kokių priežasčių kertami šimtamečiai medžiai. Šis nuramino, kad niekada medžiai nekertami be reikalo: „Tai paprasčiausi sanitariniai kirtimai. Tuos medžius jau reikėjo kirsti, kitu atveju būtume anksčiau ar vėliau sulaukę skaudžių pasekmių ar nelaimių. Sveikų medžių juk niekada be reikalo nekertame. Dėl pastebėjimo, kad pušys nebuvo žymėtos, galiu atsakyti, kad tai mūsų vidaus sistema, žymimės patys. Renkama komisija, patys kartu atsirenkame, kuriuos medžius reikia kirsti, patys juos žymime, išsiimame leidimus iš Palangos miesto savivaldybės administracijos, derinama su Kultūros paveldo departamentu. Nėra taip, kad šiandien sugalvojome, o ryt jau važiuojame kirsti“.
Botanikos parko vadovas teigia, kad tikrai iš pažiūros paprastam praeiviui atrodo, kad medžiai yra sveiki: „Dažnai medžiai būna pažeisti viduje, pradeda staigiai džiūti, o sezono metu kirtimo darbų stengiamės nevykdyti, tad planuojame darbus iš anksto“.
Pasak V. Pakuso, kertamos ne tik pušys, bet ir kitų rūšių medžiai. „Šiemet kirtimų nebuvo numatyta labai daug: apie 35 įvairių rūšių medžiai, tarp kurių ne tik pušys, bet ir juodalksniai ir kt.“, – sakė jis.

Kasmet tas pats triukšmas
Buvęs Botanikos parko direktorius, Tarybos narys Antanas Sebeckas teigia, kad visi medžiai mieste kertami atsakingai, o parke – ypač: „Kiekvienais metais kertame ir kiekvienais metais sulaukiame priekaištų. Tikrai ne tiesa, kad parkas yra niokojamas. Nueinamas ilgas kelias, kol gaunamas leidimas medžio kirtimui. Laukiame leidimo net tris mėnesius. Kertami tik pavojingi, keliantys grėsmę parko lankytojams“. A. Sebeckas ne kartą pabrėžė, kad parke, imantis bet kokių darbų, o juo labiau kirtimų, atidumas užima pirmą vietą: „Šie darbai daromi itin atidžiai. Bet sulaukiame labai skirtingų nuomonių. Vieni praeiviai skundžiasi, kad mes apsileidę ir nekertame medžių, kurie tuoj užgrius. Kiti, kad kertame sveikus medžius. Galiu garantuoti, kad laukiame iki paskutinės minutės ir delsiame, jog medis kuo ilgiau stovėtų, bet jei jau darosi akivaizdu, kad galime sulaukti skaudžių pasekmių – kertame. Žinoma, dažnai kelmas atrodo gražus ir sveikas, bet kuomet patikrina specialistai, paaiškėja visai kita situacija“.

Dažnai pykstama nežinant tikrosios tiesos
A.Sebeckas mano, kad skaitytojus klaidina parke atliekami ir ugdomieji kirtimai: „Tokiu atveju tikrai kertami žali medžiai, norint išauginti ar išsaugoti tam tikros rūšies ar sudėties, geros kokybės ar nykstančių rūšių jaunus medžius. Parko teritorijoje atkuriame tam tikrus plotus. Bet ten kertami maždaug 15 cm skersmens medžiai, ne šimtamečiai“. Pasak A. Sebecko, tikrai nesielgiama taip įžūliai: „Nekertame tiek metų augusių sveikų medžių, jei jie nekelia grėsmės. Juo labiau, kad pasipelnytume iš medienos. Net pyktį kelia tokios kalbos. Kiek atvejų yra buvę, kai su siaubu galvojam, kas gali nutikti, jei ilgiau delsim. Pasitaiko atvejų, kai tikriname įtarimus keliančius medžius patys, nelaukdami audros ir dažniausiai pasitvirtina. Ypač nelaukiame, kai medžiai yra arti tako“.
Nuramindami „Palangos tilto“ skaitytojus klausėme, kur padedama nukirsta mediena. Geresnės kokybės mediena, pasak A. Sebecko, sunaudojama parko reikmėms: „Atrenkame dar tinkamą medieną, panaudojame suoliukams, takams prie jūros ir pan. Parke tokie dalykai tikrai randami, kur panaudoti“.