Botanikos parke „skleidžiasi“ jaunavedžių šypsenos

Gražiausi Lietuvos kampeliai visuomet traukia turistus, norinčius pradžiuginti savo nuvargusias akis. Palangoje tokių vietų gausu, o viena iš mylimiausių vietų dažnai yra įvardijamas Botanikos parkas. Tikriausiai retas lietuvis nežino šio įspūdingo ir atvykėlių nuvaikščioto parko. Vieno iš gražiausių parkų Lietuvos pajūryje direktorius Antanas Sebeckas jį įvardija kaip „kurorto ramaus poilsio vieta“. O lankytojai kartais per daug įsilinksminę pasijunta lyg įsukti į smagaus vakarėlio sūkurį. Žodis „ramybė“ tuomet niekur netinka.

Vasaros metas į kurortą sušaukia ne tik tuos, kurie trokšta smėlio ir jūros, taip pat žmonės atvyksta ir paminėti svarbių asmeninių švenčių. Dažni svečiai būna ką tik susituokę žmonės su savo palyda. Jie išsirenka tokias vietas, kur viskas žėri gražiausiomis spalvomis, kaip ir jie patys tą ypatingą dieną. Vestuvininkai neaplenkia ir Palangos Botanikos parko. Iš šio parko sugula į fotoalbumus gražiausios nuotraukos. Spindintys ne tik apdarais, bet ir šypsenom jaunavedžiai visuomet čia yra laukiami. Jie parką puošia taip pat, kaip ir gražiausi augalai. Direktorius pasidžiaugė tokiu parko populiarumu, tačiau neslėpė nerimo dėl neatsakingų, kartais tokių švenčių metu per daug įsilinksminusių žmonių. Tuomet ima kilti agresija ar dideli reikalavimai, susiję su jų švenčiama švente. Parkas kenčia dėl nejaučiamos ribos tarp to, kas gražu, priimtina viešai vietai, mandagu kitų žmonių atžvilgiu ir to, kas teršia malonaus žmogaus vardą.

Kuomet ryškiausiai žydi gėlės ir žaliuoja medžiai, nenuostabu, kad visi skuba į gamtą. Kartą direktorius A.Sebeckas suskaičiavo net 18 jaunavedžių porų, atvykusių tuo pačiu metu šios progos paminėti į parką. Išpuoselėta augmenija sunkiai ištveria įmantriausias užgaidas, kai siekiama, lipant į medį, pasiekti dangų ar pademonstruoti gražiausių suknelių ilgiausius šleifus, pamirštant jais šluojamas iš kelio gėles.

Direktorius apgailestavo, kad prie parko nėra kur pasistatyti lankytojams savo automobilių. Kol nebuvo užtvaros, daugelis stengdavosi prasibrauti prie pat juos dominančių objektų, taip sukeldami pavojų keliu bevaikštantiems pėstiesiems. Šiuo metu tai padaryti būtų sudėtinga, nors atkakliausieji bando nuolat. Atvažiavę pareigūnai drausmint tokių svečių, bando taisyt padėtį, nesugadindami šventės. Dėl tokių situacijų turbūt visi pasijaučia nesmagiai, todėl direktorius labiausiai trokšta besilankančiųjų supratimo ir bendradarbiavimo su parko prižiūrėtojais.