Čeburekų karas: skriaudžiamas darbštus jaunimas

Ne vienerius metus kurorto valdžia kovoja su nelegaliai paplūdimiuose prekiaujančiais prekeiviais. Būriai jaunimo, suplaukę iš visos šalies kampelių, siūlo čeburekus, keptą duoną, alų, sidrą. Nors prekeivius vaiko ir baudžia policija, tačiau jų verslas klesti.

Prekyba draudžiama

Pasiteiravus miesto savivaldybės mero Vytauto Stalmoko nuomonės, ar nebūtų paprasčiau prekybą legalizuoti, kurorto vadovas sakė, kad yra Tarybos sprendimas, jog išnešiojamoji prekyba pajūryje draudžiama. Nors, anot V.Stalmoko, daugelio užsienio šalių kurortų paplūdimiuose siūlomi poilsiautojams ir turistams įvairiausi gaivinantys gėrimai, užkandžiai. Dėl išnešiojamosios prekybos kurorto vadovas patarė kreiptis į  Palangos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovą Arūną Elijošių, kuris paaiškinsiąs nustatytos tvarkos subtilybes.

Absurdiškas valdžios sprendimas

Jau ne vieną vasaros sezoną kurorte čeburekų gamyba užsiimantis verslininkas, nenorėjęs garsinti savo pavardės, „Palangos tiltui“ sakė, jog situacija paradoksali. Priimti miesto valdžios sprendimai, jo nuomone, ne tik diskriminuojantys, bet ir antikonstituciniai. „Aš čeburekams gaminti turiu visus leidimus ir paisau nustatytų higienos normų. Gaminti leidžiama, tačiau realizuoti produkciją gali tik kioske arba kavinėje. Daug metų išnešioti pajūryje čeburekus buvo legalu, tačiau prieš keletą metų valdžia surado būdų tai uždrausti. Nesuprantama, nejau įmanoma atostogautojui uždrausti norėti užkrimsti paplūdimyje? Juk gyvename rinkos sąlygomis – jei nebūtų paklausos, nebūtų ir pasiūlos“, -  komentavo miesto valdžios absurdišką sprendimą verslininkas. Pasak pašnekovo, jei vertinti pagal higienos normas, tai vafliais, dešrainiais, bei kitais karštais užkandžiais gatvėje taipogi vertėtų uždrausti prekiauti, nes nesaugu. Taip pat, anot jo, kažkodėl picą į paplūdimį pristatyti legalu, tačiau čebureką – jau nelegalu.

Problema – politizuota

Jaunimas, pasak verslininko, kuris pluša paplūdimyje, aukodamas savo atostogas, miesto valdžios sprendimu išstumiamas iš darbo rinkos. „Ne paslaptis, kad dauguma jų gyvena sunkiai besiverčiančiose šeimose ir jų norai užsidirbti, juolab, sunkmečiu, pateisinami. Jie nesišlaisto gatvėmis, nevagiliauja, o juodu darbu siekia nors kiek papildyti savo šeimos biudžetą ir nebūti našta tėvams. Deja, valdžios noras vienas – esą  galingiesiems paplūdimio prekybininkams esame konkurentai, tad smulkiuosius, lakstančius po pajūrį, reikia išstumti“, - pridūręs, kad problema politizuota, komentavo verslininkas.

Policija bejėgė

Policija, anot verslininko, pavaldi politikams ir privalo gaudyti bei bausti nelegalus. Jo žodžiais, ne sykį bendrauta su pareigūnais, kurie sakė suprantą padėties beprasmiškumą ir turį daug svarbesnių darbų nei vaikytis jaunimą po paplūdimius, tačiau jų pareiga prižiūrėti, kaip vykdomi priimti valdžios sprendimai.

Vaiko ir gelbėtojai

Anot jo, jaunimą gaudo ir vaiko ne tik policija, bet ir gelbėtojai. Jiems priskirtos tiesioginės funkcijos – gelbėti skęstančius žmones, tačiau priversti lakstyti po kopas ir užsiimti ne gelbėjimo tarnybai priskirtina veikla.

Neatitinka asmens higienos normų

Palangos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo Arūno Elijošiaus teigimu, prekybos čeburekais paplūdimyje įteisinti negalima, nes neatitinka asmens higienos normų reikalavimų. Valstybės rūpestis yra užtikrinti, kad maistas, patenkantis į prekybą, būtų saugus, užkertant kelią užkrečiamųjų ligų protrūkiui. Be to, pasak A.Elijošiaus, paplūdimyje sudėtinga užtikrinti higienos reikalavimus, nes tokie faktoriai, kaip saulė, vėjas, smėlis taip pat turi nemažai įtakos maisto saugumui. Dėl siūlomų  paplūdimyje picų, viršininko tvirtinimu, tai nesąs masinis reiškinys, o tik kai kurių išlepusių poilsiautojų tenkinamos užgaidos.

Civilizuota prekyba

Pasak institucijos vadovo, problema įsisenėjusi ir ją reikia spręsti. Anot jo, tenka pripažinti, kad uždrausti lengviausia, tačiau tai nėra sprendimo būdas. „Viena vertus, kai tokia bedarbystė, jaunimas nori užsidirbti, kad ir neleistinais būdais. Kita vertus, jei nebūtų paklausos, vargu ar kas imtųsi verslo“, - svarstė  A.Elijošius. Pasak jo, yra ir tokių poilsiautojų skundų, kad pajūryje poilsį trikdo ne tik siūlantys čeburekus, bet ir mūsų kas valandą sklindanti iš garsiakalbio informacija nepirkti čeburekų.  „Tiek verslininkams, tiek kitoms suinteresuotoms tarnyboms esu pasiūlęs, kaip civilizuotai teikti šią paslaugą. Mano manymu,  norint užtikrinti minimalias šių produktų prekybos sąlygas, reikia visame paplūdimio ruože gal kas 20 metrų išdėstyti mobilias prekybos vietas. Tokia minimali prekybos įranga – stalas, skėtis, šiukšlių dėžė ir drėgnos servetėles nėra didžiulės investicijos. Tvarka būtų patogi ir poilsiautojams, ir patiems pardavėjams, o ir miesto biudžetas pasipildytų“, - savo nuomonę apie čeburekų, keptos duonos prekybos legalizavimo būdą išsakė A.Elijošius.