Dalies restauruojamojo Kurhauzo norinti Jackų šeima pareiškė nušalinimą visam Palangos teismui

Vakar Palangos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė turėjo pradėti iš esmės nagrinėti bylą pagal 2012-ųjų gegužės 11 d. gautą ieškovų Jackų šeimos ieškinį atsakovei – Palangos savivaldybei dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo. Ieškinio esmė – ieškovai pageidauja, kad jiems būtų priteista dalis 2012-ųjų gegužės 30-ąją pradėtos restauruoti mūrinės Kurhauzo dalies. Tačiau iki bylos esmės neprieita: Jackų šeima – beje, nebe pirmą kartą – pareiškė nušalinimą ne tik bylą nagrinėjančiai teisėjai, bet ir visam Palangos miesto apylinkės teismui.

Pasiūlė nušalinti visą Palangos teisėjų korpusą
Į bylos nagrinėjimą atvyko ieškovai Virginija ir Gediminas Jackos bei jų atstovai – advokatė A. Pūkienė bei L. Ragauskis ir G. E., V. ir V. Jackaites atstovaujanti advokatė J. Pališaitienė.
Atsakovų – Palangos miesto savivaldybės – pusėje sėdėjo meras Šarūnas Vaitkus, Juridinio ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Korsakas bei Ūkio ir turto skyriaus vedėjas Kostas Jakubauskas.
Posėdin atvyko ir tretieji asmenys – Kultūros centro direktorius Žilvinas Kažys bei Kultūros paveldo departamentui atstovavęs Arūnas Umbrasas.
Taip pat stebėti bylos eigos susirinko Palangos bendruomenės atstovai.
Prieš pradėdama svarstyti bylą teisėja E. Žakevičiūtė pasiteiravo, ar šalys – jei jos mano, kad teisėja arba sekretorė gali būti suinteresuotos bylos baigtimi – neketina pasinaudoti savo teise ir pareikšti nušalinimo.
Šia teise kaip mat pasinaudojo V. Jackienė. Jos nuomone, Palangos teismas negali objektyviai nagrinėti šios bylos, nuskambėjusios per visą Lietuvą. Argumentai – ieškinys buvo paduotas prieš metus, o byla pradedama svarstyti tik dabar. Be to, vasario pabaigoje prieš parengiamąjį teismo posėdį šioje byloje ieškovei buvo pasidarę bloga, ją greitoji medicinos pagalba išvežė į ligoninę. Teisėja E. Žakevičiūtė neatsižvelgė į V. Jackienės, norėjusios dalyvauti posėdyje, perduotą prašymą jį atidėti. Dar vienas motyvas – V. Korsakas pats yra dirbęs Palangos teisme, todėl jis nebūsiąs objektyvus.
Žmonos pareikštą nušalinimą palaikė ir G. Jacka, taip pat priminęs situaciją parengiamajame teismo posėdyje. Be to, G. Jackos teigimu, aplink šią bylą Palangoje keliamas didžiulis ažiotažas: tą esą įrodo, kad salėje esama bendruomenės narių, žurnalistų. Be to, pačiam merui neva nereikėtų čia dalyvauti.
„Manau, kad jums pačiai derėjo nusišalinti nuo šios bylos svarstymo“, – sakė G. Jacka teisėjai.
Advokatė A. Pūkienė palaikė ieškovus, pridūrusi, kad tokią sudėtingą ir didžiulį susidomėjimą sukėlusią bylą turėtų nagrinėti ne Palangos miesto, o koks nors kitas Lietuvos apylinkės teismas. Tada, jos teigimu, būtų pasiekta visiško nešališkumo, tuo pačiu teismo nuomonei neturėtų įtakos visuomenėje tvyranti aura.
„Aš siūlau išplėsti ieškovų pareiškimą ir pareikšti nušalinimą visam Palangos miesto apylinkės teismo teisėjų korpusui“, – sakė advokatė, kurią palaikė ir kiti ieškovų atstovai.

Spręs aukštesnės instancijos teismas
V. Korsakas savo ruožtu išsakė Palangos miesto savivaldybės nuomonę: ieškovų pareikštas nušalinimas yra nepagrįstas. Kas dėl jo paties – Palangos teisme jis dirbo prieš aštuonerius metus, kai teisėjos E. Žakevičiūtės čia nebuvo. Be to, net į advokatų korpusą iš teisėjų perėjusiam juristui metus laiko galioja apribojimas, draudžiantis bylas vesti tam teisme, kuriame jis dirbo.
„Ieškovų pareiškimai neturi jokios juridinės galios, o tai, kad byla esanti sudėtinga ir svarbi visuomenei – ne pagrindas nušalinti teisėją ar net visą teisėjų korpusą“, – sakė V. Korsakas.
Meras Š. Vaitkus teismui sakė taip pat nepalaikąs nei ieškovų pareikšto nušalinimo, nei sutinkąs su jų argumentais dėl bylos sudėtingumo. Byla, pasak miesto vadovo, esanti labai paprasta, nes ją jau teismas vieną kartą buvo išsprendęs: 2003-05-16 Palangos miesto savivaldybė, Alfredas Tiškevičius ir G. Jacka pasirašė taikos sutartį, kuria susitarė dėl pastato dalių atidalijimo ir jų naudojimosi tvarkos nustatymo bei atkreipė teismo dėmesį, kad šalys pasidalino ne patalpas, bet sudegusio pastato dalis. Teismo patvirtintoje sutartyje nurodoma, kad besidalijantieji ne tik sutarė, jog pasidalinto pastato dalys yra lygiavertės, bet ir pareiškė, kad žino ir supranta, jog sudarius taikos sutartį kreiptis į teismą dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu tos pačios šalys nebegalės – teismo patvirtinta taikos sutartis turės galutinio teismo sprendimo galią.
„Kadangi pareikštas nušalinimas teisėjai ir visam teismui, byla negali būti nagrinėjama, – sakė E. Žakevičiūtė. – Nušalinimo klausimą spręs Klaipėdos apygardos teismas“.

Nebe pirmas kartas
Po taip ir neprasidėjusio posėdžio „Palangos tiltas“ paklausė V. Korsako, kiek laiko gali praeiti, kol Klaipėdos apygardos teismas išnagrinės nušalinimo klausimą.
V. Korsakas priminė, jog Jackų šeima jau antrą kartą reiškia panašų nušalinimą. Šia savo teise jie buvo pasinaudoję byloje, kurią nagrinėjo teisėja Liucija Paulauskaitė, pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės Kornelijos Rušinaitės, ginančios viešąjį interesą, 2012-ųjų balandžio 23-iosios ieškinį Jackų šeimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais restitucijos taikymo, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiomis šešias turto dovanojimo, mainų bei pirkimo – pardavimo sutartis. Tada nušalinimas teisėjai bei visam teismui buvo pareikštas kovo 21 dieną, o Klaipėdos apygardos teismas priėmė nutartį – atsakovų G. Jackos ir V. Jackienės pareiškimų dėl Palangos miesto apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo minėtosios civilinės bylos netenkinti kovo 28 dieną.

Vilkina laiką
Kaip „Palangos tiltui“ sakė miesto meras Š. Vaitkus, Jackų šeimos pareikštasis nušalinimas, jo nuomone, esąs eilinis laiko vilkinimas, ką Kurhauzo bendrasavininkai esą daro jau per dešimtį metų, vietoj to, kad būtų kartu su Savivaldybe jau seniai atstatę šį vieną iš kurorto simbolių.
„Juokingai skamba pareiškimai dėl visuomenėje neva sukelto ažiotažo. Mano nuomone, natūralu, kad palangiškiai – tiek bendruomenės, tiek Tarybos nariai – ir ne tik palangiškiai domisi bylų dėl Kurhauzo eiga ir rūpinasi dėl sudegusio bei bendruomenei priklausančio turto – mūrinės Kurhauzo dalies. Juk tikrai nenormalu tai, kas buvo – kad dešimt metų stovėjo griuvėsiai ir degėsiai“, – sakė meras.
Š. Vaitkus priminė ir tai, kad viena iš jo, kaip mero, funkcijų yra atstovauti miestui teismuose. Ir visuomenei svarbiose bylose – kaip ši ir dar būsimos dėl įvairių su šildymu susijusių klausimų – jis žada dalyvauti kartu su Savivaldybės juristais.
„Žinoma, Kurhauzo bendrasavininkai turi teisę pareikšti nušalinimą, ir jie ja pasinaudojo. Lauksime aukštesnės instancijos teismo sprendimo“, – sakė Š. Vaitkus.

Panoro restauruojamo Kurhauzo dalies
Priminsime, jog ieškinio, kurį 2012-ųjų gegužę pateikė Jackų šeima, esmė – teismo prašoma nustatyti bendrosios nuosavybės teisės objekto – pastato ir kitų statinių Vytauto g. 45, naudojimo tvarką: atsakovo (Savivaldybės – aut. past.) naudojamos bendrosios nuosavybės teisės objekto antrą aukštą bei papildomas dalis nustatyti naudotis ieškovams. Kitaip tariant, ieškovai prašo dalies pradėtosios restauruoti mūrinės Kurhauzo dalies.
Šioje byloje atsakove esanti Savivaldybė su ieškiniu nesutinka. Nuo 2003-05-16, kai buvo pasirašyta Palangos mero minėtoji ir teismo patvirtintoji taikos sutartis, pastato būklė iš esmės nepakito: pasirašant taikos sutartį, pastatas jau buvo sudegęs, ir buvo nurodyta, jog tiek Savivaldybė, tiek ieškovai jų valdomas dalis privalo atstatyti. Tad dabar nėra pagrindo keisti naudojimosi tvarkos, jei ieškovai dalį jų valdomo priestato patys nusigriovė.