Dalyvavo naktiniame pėsčiųjų žygyje „Klaipėdos sukilėlių keliais“

Žygis, skirtas Klaipėdos krašto prijungimui prie Lietuvos paminėti, o šiemet ir Lietuvos šaulių sąjungos 100-mečiui, organizuojamas kasmet, jau 18 metus, ir kaskart į jį leidžiamasi iš skirtingų vietų. Šįkart išžygiuota iš Kretingos.
Ratifikavus Versalio sutartį 1920 m. sausio mėnesį, Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos ir pavestas valdyti Prancūzijai, kol bus galutinai nuspręstas krašto likimas. Praradus viltį, kad Klaipėda bus perduota Lietuvai diplomatiniu keliu, Lietuvos vyriausybė nusprendė improvizuoti Klaipėdos krašto gyventojų sukilimą, kad, vadovaujantis jų pareikšta valia, Klaipėdos kraštą būtų galima prijungti prie Lietuvos.
1922 m. gruodžio mėnesį buvo sudarytas Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas, vadovaujamas Šaulių organizacijos.
Sukilimas prasidėjo 1923 m. sausio 10 d. Nesulaukusi rimtesnio prancūzų pasipriešinimo, sausio 15 d. Lietuvos kariuomenė įžengė į Klaipėdos kraštą. Tos pačios dienos vidurdienį buvo paskelbtos paliaubos. 1923 m. vasarį Ambasadorių konferencija paskelbė Antantės ir Lietuvos susitarimą, kad šis kraštas perduotas Lietuvos Respublikai su įvairiais nurodymais.
Žygyje, skirtame atminti šį reikšmingą įvykį, dalyvavo rekordinis dalyvių skaičius – 3024 žygeiviai. Registracija vyko Kretingos kultūros centre, kuriame buvo gausu žmonių. O prieš išlydint žygeivius į kelią, buvo organizuota graži kultūrinė programa: grojo Kretingos kultūros centro kaimo kapela, didžiosios salės scenoje koncertavo Palangos kultūros ir jaunimo centro vyrų choras „Jūros šauliai“ (vadovas Rimgaudas Juozapavičius, koncertmeisterė Virginija Ruzgienė). Vėliau koncertavo Klaipėdos jūrų flotilės dūdų orkestras.
Žygis prasidėjo 22 valandą Kretingos rotušės aikštėje. Naktinio pėsčiųjų žygio dalyviams linkėjimus, sveikinimus perdavė Kretingos meras Juozas Mažeika, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, Lietuvos šaulių sąjungos vado pavaduotojas Žydrūnas Šadauskis. Visi žygeiviai gavo žygio maršruto žemėlapius, nurodžiusius tris kontrolės registracijos postus. Septynioliktame kilometre, Klaipėdos rajone, prie Eketės piliakalnio, žygeiviai buvo maitinami kareiviška koše ir arbata. 25 kilometrų žygio trasa tęsėsi palei Akmenos-Dangės upės pakrantes, iki finišo Klaipėdoje, Butigeidžio dragūnų bataliono teritorijos.
Žygyje dalyvavo 10 Palangos jaunųjų šauliukų, vadovaujamų būrio vado Mariaus Gruzdžio. Su 15 mokinių būreliu iš Palangos į žygį leidosi ir ilgametis nenuilstantis entuziastas, mokytojas Egidijus Šalkauskis.
Visi žygio dalyviai gavo gražius, spalvotus atminimo diplomus, o tie, kurie pageidavo, – ir atminimo medalius. Žygis, skirtas Lietuvos šaulių sąjungos 100-mečiui paminėti, buvo puikiai suorganizuotas.