Spauda – spardomas, bet nepribaigtas ir piktas šuo

 Linas JEGELEVIČIUS, „Palangos tilto“ redaktorius

 Dalis šios dienos „Palangos tilto“ trečiojo puslapio yra tuščias.

Tokiu būdu „Palangos tiltas“ prisijungia prie kitų šalies leidinių, kurie pirmadienį – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną – išeis ir su baltu puslapiu arba jo dalimi.

Esame įsitikinę, kad mūsų profesinės šventės dieną vėl sulauksime vietinių (ir ne tik!) politikų dėmesio – sveikinimų ir linkėjimų.

Iš anksto dėkui už juos, bet šalies spausdinamų leidinių, ypač nedidelių regioninių laikraščių, kaip „Palangos tiltas“, padėtis tokia, kad spaudai reikalinga ne tariama, o apčiuopiama pagalba.

Mes reikalaujame kadenciją baigiančio Seimo ir Vyriausybės sudaryti laikraščiams tokias sąlygas, kokias turi dauguma kitose Europos Sąjungos valstybėse leidžiamų laikraščių.

Tai yra, beveik keturiskart mažesnį PVM, mažesnius mokesčius autoriniams atlyginimams ir laikraščių pristatytojams.

Beje, spaudai visoje Europos Sąjungoje pagrindinis PVM tarifas be Lietuvos dar taikomas tik Bulgarijoje, Slovakijoje, Latvijoje ir Suomijoje.

Visur kitur suprantama, kad tai – specifinė sritis ir jos negalima prilyginti trąšoms ar tualetiniam popieriui.

Bedantis suspardytas šuo – ar ne toks šiandien yra laikraštis? – su nostalgija prisimenantis tuos laikus, kai galėjo save vadinti sarginiu.

Dėl naujos mokesčių politikos jau 2009 metų pradžioje buvo stabdoma laikraščių ir žurnalų leidyba, masiškai atleidinėjami žurnalistai, kiti visuomenės informavimo priemonių darbuotojai.

Net ir iki tol buvusi daugiau ar mažiau laisva žiniasklaida prarado savo nekaltybę – nepriklausomybę, pradedama suokti giesmę tų, į kurių vežimą atsisėdo.

Nuo pat krizės pradžios iki šiol mažėja prenumeratorių, išlikę laikraščiai ir žurnalai brango, krito jų pardavimas. Padaugėjo užsakomosios žiniasklaidos, prastėjo bendra jos kokybė.

Visgi šios kadencijos valdžia taip nekenčia spaudos, kad negirdi ne tik šių argumentų, bet ir prezidentės, kurios pasiūlymus paprastai priima be didesnio pasipriešinimo ir diskusijų, pozicijos, jog reikia pagaliau atlaisvinti spaudai užmegztą kilpą ir vėl taikyti lengvatinį PVM.

Pernai žiemą suradę formalų pretekstą nebesvarstyti šių prezidentės siūlomų pataisų, parlamentarai priimdami pavasario sesijos darbų programą buvo įsipareigoję tai padaryti dar kovo mėnesį.

Spėkite, ar tai padarė?

Ne.

Todėl šiandien savo dalinai tuščiu trečiu puslapiu valdžiai sakome: „Užteks“.

Spardomam, bet nepribaigtam, tačiau reikalingam šuniui – demokratijos sargui? – reikalingos sąlygos dirbti ir gyventi geriau.

„Palangos tiltas“, jausdamas Seimo rinkimų kampanijos pradžią, atidžiai seks kiekvieno jau esamo ir būsimo kandidato Pajūrio rinkimų apygardoje pasisakymus dėl spaudos gyvavimo sąlygų ir reikalaus pažadų žiniasklaidai įgyvendinimo.

Nes įtariame, kad valdžia smaugdama – ar pamalonindama, kai yra poreikis – spaudą, žongliruoja ne tik mūsų, laikraštininkų, būtimi, bet ir visų mūsų skaitytojais, kuriuos valdžiai kartais, matyt, geriau palikti tamsoje, nei pasakyti tiesą.

Esame nukarę kaip išsekinti šunys, bet dėl to tik dar labiau piktesni. Ir valdžia – ypač prieš rinkimus – turėtų tai gerai žinoti, jei iki šiol to nesuvokė.