Darbščios rankos ir kantrybė iš popieriaus kuria grožį

Drugeliai, katinėliai, viščiukai, velykiniai margučiai, net vaza. Ir visa tai – išlankstyta, lyg išmegzta iš popieriaus, sujungta iš daugybės mažų detalių. Visas šis darbščių rankų ir kantrybės sukurtas grožis buvo papuošęs lopšelį-darželį „Ąžuoliukas“, o kūrė jį daugiau nei metai čia besidarbuojantis Darius Abdimas.

Surengė parodą
„Ateikite, jūs būtinai turite tai pamatyti, kad ne mes vieni pasidžiaugtume“, – vieną dieną paskambinusi į redakciją pasakė „Ąžuoliuko“ direktorė Rūta Regina Lukaitienė.
Direktorė labai norėjo parodyti, kokius įstabius lankstinius iš popieriaus kuria nuo praėjusio rugsėjo čia kiemsargiu, ir, kaip paminėjo R. Lukaitienė, tiesiog nepamainomu žmogumi dirbantis D. Abdimas: „Atrasti žmogų, kuriam nereikia pirštu baksnoti, ką padaryti, kuris pats viską mato – reta dovana. Kaip kartais mūsų moterys sako, dar lapas nenukrito, o Darius jau toj vietoj yra“.
Ikimokyklinės įstaigos vadovę džiugina ne tik, kaip pati sako, nepaprastas D. Abdimo darbštumas, bet ir tai, kokius kūrinius jis išlanksto iš balto ar spalvoto popieriaus. Ir jos pačios darbo kabinetą puošia vaza, kuriai sukurti reikėjo apie 2 tūkst. 600 detalių – tikslaus skaičiaus nebeprisimena pats vazos autorius. O prieš pat žiemą, kai gamta jau netekusi savo spalvingojo rūbo ir vėlyvo rudens pilkumos dar nepridengė šventiškas baltas sniego patalas, R. Lukaitienė pasiūlė surengti improvizuotą spalvingų lankstinių parodą, suteikusią geros nuotaikos ir darželio kolektyvui, ir ugdytiniams. Kurie, beje, užsidegė noru pabandyti „prisijaukinti“ popierių patys ir bando tai padaryti kartu su D. Abdimu.

Lankstymas – kaip mezgimas
„Lankstiniais iš popieriaus susidomėjau prieš metus, prieš pat Kalėdas. Buvau matęs tokių darbų, paieškojau internete, ir radau, kaip juos lankstyti. Ten yra pateikiami tiek pačių lankstinių paveiksliukai, tiek dirbinių schemos. Iš pradžių jomis vadovavausi, paskui pradėjau improvizuoti pats“, – labai gražia, tiesiog ausį glostančia lietuvių literatūrine kalba prašneko D. Abdimas. Kalba tiek švari, kad net kilo įtarimas, jog pašnekovas ne iš Žemaitijos kilęs. Pasirodo, tikras palangiškis – ir tėvų, ir senelių šaknys čia. O kalba ir intonacija, pasak paties D. Abdimo, greičiausiai liko po aštuoniolikos metų tarnystės Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje.
„Pirmasis darbelis buvo gulbė, kuriam sukurti prireikė 500 detalių. Beje, labiausiai kantrybės reikalauja būtent detalių išlankstymas. Paskui jau – arba mėgini jas sudėlioti pagal patiektą schemą, arba improvizuoji. Būna, nesiseka, pastumi darbą į šalį, bet po kurio laiko vėl grįžti. Sunkiausia, kol perpranti struktūrą, paskui jau lengviau“, – pasakoja D. Abdimas.
Paklaustas, kurie darbai lengviau susidėlioja – plokšti ar tūriniai, pašnekovas sakė, jog sudėtingumas ne vien nuo to priklauso. Lengviau esą kurti vienspalvius lankstinius, sunkiau gi ir atidumo daugiau reikia kai įvedi spalvas, dėlioji raštą. „Čia kaip mezgime – praleisi kokią akį, ir visas darbas išyra“, – palygino pašnekovas.
O kiek laiko užima vieno darbo „išmezgimas“? „Daugiausiai laiko atima detalių išlankstymas. O „sukaišioti“ jas trunka porą trejetą valandų“, – sako D. Abdimas, pridūręs, jog lankstymas jam – ir hobis, ir puikus atsipalaidavimo būdas.

Mažiesiems įdomu
Pasiteiravus, kaip sekasi lankstymo meno mokyti mažuosius, pašnekovas nusišypso: „Iš pradžių, kai pamatė lankstinius, buvo daug užsimaniusių pabandyti. Tačiau čia juk reikia labai daug kantrybės, kol „pasigamini“ detalių, kol iš jų ką nors nulipdai. O kantrybės, ypač mažesniems, kartais pritrūksta. Tačiau yra keletas vaikų, kurie tikrai užsidegę“.
Kada bus galima surengti mažųjų kūrinėlių parodą D. Abdimas negali pasakyti: Kalėdoms – vargu, o, va, Velykoms labai gali būti. „Viskas nuo vaikų, nuo jų noro ir kantrybės priklauso“, – priduria ir pripažįsta, kad mokyti vaikus esą smagu ir įdomu. „Nežinau, kaip jiems, o aš su jais jaučiuosi atjaunėjęs“, – šypsosi grožį iš popieriaus kuriantis ir vaikus to mokantis D. Abdimas.