Daugiabučių namų gyventojai – įstatymų pinklėse

Praėjusį penktadienį miesto valdžios iniciatyva suorganizuotas susitikimas su J.Janonio g. 16, Ganyklų g. 19, Gintaro g. 44 bei Jūratės g. 33 daugiabučių namų gyventojais. Jo metu Palangos miesto savivaldybės Administracijos direktorius Valerijus Kuznecovas, Juridinio ir personalo skyriaus vedėja Daiva Zūbytė bei vyriausiasis miesto architektas Svajūnas Bradūnas informavo apie tai, kad teismas įpareigojo prie minėtų pastatų suformuoti žemės sklypus turėtai nuosavybei atkurti.

Įpareigoti suformuoti sklypus

Savivaldybės administracijos direktoriaus Valerijaus Kuznecovo teigimu, šiame daugiabučių namų kvartale esančias erdves norima sugrąžinti buvusiems savininkams. Anot direktoriaus, žvelgiant į ateities perspektyvą ir numatomą namų renovaciją, būtina rezervuoti žemės. Tačiau dėl šios laisvos  neužstatytos teritorijos pretendentai bylinėjasi teismuose, kurių sprendimai įpareigoja Savivaldybę suformuoti sklypus žemei grąžinti. „Mūsų specialistų skaičiavimais, laisvos žemės nėra, tačiau tą įrodyti teismuose sudėtinga“, - susiklosčiusią situaciją paaiškino administracijos direktorius.

Teismuose, anot V.Kuznecovo, savininkų teises ginantys specialistai tikina, kad galima suformuoti 14 ir  beveik 8 arų sklypus tarp daugiabučių namų.

Neatstovauja gyventojams

Savivaldybės juristė D.Zūbytė sakė, kad gyventojai sukviesti tam, jog apgintų savo teises ir šiose bylose būtų įtraukti trečiaisiais asmenimis. Šioje situacijoje, anot teisininkės, yra analizuojamos dvi teisės. Viena, kad prie daugiabučių pastatų sklypų yra reikalinga erdvė, ir buvusių savininkų teisė į šią laisvą žemę. „Mes manome, kad UAB „Palangos butų ūkis“ jokios iniciatyvos nerodė ir tinkamai neatstovavo gyventojų ir net jų neinformavo apie padėtį. Bendrovės atstovai nedalyvavo nei viename teismo posėdyje“, - apie „Palangos butų ūkio“ neatsakingą požiūrį kalbėjo juristė.

Padėtis sudėtinga

Pasak D.Zūbytės, padėtis pakankamai sudėtinga, nes sklypai būtų suformuoti, kur jau įrengtos skalbinių džiovyklos, vaikų žaidimo aikštelės bei beržynėlio vietoje. Teismas, pasak D.Zūbytės, nepasisako, ar architektų, ar miesto Savivaldybės skaičiavimai teisingi, o įpareigoja suformuoti sklypus. „Mums įrodyti, kad nėra laisvos žemės, sudėtinga. Tikimės, kad konkretaus daugiabučio gyventojai gal net turės informacijos, kiek kiekvienam namui buvo priskirta žemės. Namai statyti sovietmečiu ir bet kuriuo atveju daugiabučiams buvo skirti žemės sklypai“, - aiškino juristė.

Gyventojai rūpi mažiausiai

Susirinkime dalyvavę kvartalo gyventojai teiravosi, ar nereikėjo anksčiau pranešti apie numatomus planus, nes, anot jų, tokią situaciją galį įvertinti kaip griebimąsi šiaudo. Kai kurios palangiškės piktinosi ir stebėjosi, esą kaip galima sugrąžinti nuosavybę, kai tarp daugiabučių pratiestos komunikacijos. Kliuvo ir administruojančiai daugiabučius bendrovei „Palangos butų ūkis“, kuriai, miestelėnų teigimu, svarbu tik surinkti pinigus, o gyventojų interesai rūpi mažiausiai.

Kalčiausia – Savivaldybė

Viename iš šių daugiabučių gyvenančio Vitalijaus Bernardo Litvaičio teigimu, nieko įdomesnio susirinkime nenuspręsta. „Gyventojai pasirašė tikėdamiesi, kad teismas atsižvelgs į jų pageidavimą ir nesvarstys bylos. Manau, kad šioje situacijoje kalčiausia yra miesto Savivaldybė, kuri paskutinę minutę informavo gyventojus. Teismuose bylos narpliojamos jau beveik dešimtmetį, tačiau tik dabar kreipiamasi į gyventojus“, - savo nuomonę išsakė palangiškis.

Būta nuogirdų

Paklaustas, ar nebuvo girdėję, kad ruošiamasi sugrąžinti nuosavybę, V.B.Litvaitis pripažino, kad nuogirdų būta. „Esame matę žemėtvarkininkus, kurie kažką matavo daugiabučių kiemuose. Tačiau konkrečiai niekas neaiškino. Kad laimėtų miesto Savivaldybė, vargiai tikėtina. Žemės paveldėtojai, įkvėpti Konstitucinio teismo sprendimo bei pavyzdžio, kai grąžinama nuosavybė, kur tik yra laisvas plotelis, pasisamdė gerą advokatą, įrodžiusį, kad galima suformuoti sklypą nuosavybei grąžinti.  Kaltinti  žmones, jog nori atgauti tai, kas jiems priklauso, nederėtų,“, - teigė pašnekovas.

Vadovaujamasi Nuosavybės grąžinimo įstatymu

Pasak palangiškio, daugiabučių kvartalas buvo planuotas sovietmečiu, paisant tuomet galiojusių reikalavimų. Buvo numatyta, kad išdygs penki namai, tačiau paskaičiavus paaiškėjo, kad trūksta teritorijos, todėl teko statyti keturis. Anot pašnekovo, vyriausiasis miesto architektas Svajūnas Bradūnas, vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymu, taip pat nurodė, kad prie namų turi būti 15 metrų taip vadinama sanitarinė zona. Tačiau, pašnekovo teigimu, teismas bylą nagrinėja vadovaudamasis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį  turtą atkūrimo, o ne Teritorijų planavimo įstatymais“, - savo samprotavimus išsakė daugiabučio gyventojas.

Be abejo, anot V.B.Litvaičio, nesinorėtų gyventi tokiame užstatytame kvartale, kai namas šalia namo. Be to, kur laisva neužstatyta žemė, ten nutiestos šilumos, vandentiekio, kanalizacijos komunikacijos, ir kaip spręsti jų problemą – galvosūkis.