Daugiabučių renovacijai trukdo ir informacijos stoka

Daugiabučių renovacijos klausimas yra viena iš aktualiausių šiandienos problemų. Piliečiai gaudami milžiniškas sąskaitas už šildymą, nesiryžta pradėti namo renovavimo darbų dėl informacijos stokos bei bijodami įsipareigoti paskolas šiems darbams atlikti teikiantiems bankams.

Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė „Palangos tiltui“ sakė, jog šis klausimas kitų metų biudžete įrašytas kaip prioritetinis.

Bijo finansinės naštos

Šiuo metu Lietuvoje veikia Europos Sąjungos (ES) namų renovavimo iniciatyva „Jessica“, pagal kurią valstybė kompensuoja visas modernizavimo projekto parengimo ir statybos techninės priežiūros išlaidas. Vis dėlto daugiabučių namų gyventojams tenka imti keliasdešimties tūkstančių litų paskolą norint sumokėti už patį darbų atlikimą, kuris taip pat kelia daug diskusijų. „Palangoje, kaip ir visoje Lietuvoje, daugiabučių renovacija juda vangiai. Pirmiausia dėl to, jog tai patiems gyventojams  kainuoja nemažus pinigus ir atsiperkamumas pajuntamas tik po 10 metų. Žmonės nenori imtis paskolų, o turtingieji gyvena individualiuose namuose“, - laikraščiui sakė Palangos komunalinio ūkio skyriaus vedėjas Vytautas Gerikas.

V. Geriko nuomone, daugiabučių renovacijai trukdo ir per mažas vyriausybės indėlis: „Trūksta didesnio  pačios vyriausybės skatinimo ir rėmimo. Kaip vienas iš būdų, kuris padėtų „įsivažiuoti“ renovacijai – ne tiesioginis pinigų mokėjimas. Jeigu ši renovavimo programa būtų pateikta kaip investicija, žmonės per 10 metų ją išsimokėtų. Žmonės būtų tikri, jog jų investicijos nenuvertės“.

Trūksta „skaidrumo“

Ir V. Gerikas, ir A. Kilijonienė vienbalsiai pritarė, jog gyventojams trūksta informacijos apie daugiabučių renovaciją. „Tai priklauso ir nuo vyriausybės sprendimų, jų teisės aktų. Palangos savivaldybė yra numačiusi daryti informacinius sprendimus: informuosime palangiškius apie renovaciją, jos galimybes“, - akcentavo A. Kilijonienė.

Norint atlikti namo renovaciją yra būtina gauti daugiau nei pusės gyventojų sutikimą. 

Renovacijai įsibėgėti trukdo ir per greitai kintančios sąlygos, laikraščiui sakė Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros Klaipėdos skyriaus specialistas Eugenijus Šimonis. „Žmonės susidomi renovacijos programa, namų bendrijos susirinkimuose ją aptaria ir kol apsisprendžia ją vykdyti, pasikeičia renovacijos sąlygos, valstybės finansavimas. Žmonės nori kuo daugiau užtikrintumo. Šiuo metu Klaipėdoje yra 40 pilnai renovuotų daugiabučių. Gyventojai sutaupo apie pusę sumos, kurią anksčiau tekdavo mokėti už šildymą“, - kalbėjo E. Šimonis.

E. Šimonis pabrėžė, kad geriausia renovacijos reklama – renovuotų namų gyventojų nuomonė: „Kitaip tariant, iš lūpų į lūpas. Užtenka gatvėje renovuoti vieną daugiabutį, kad tuo „užsikrėstų“ ir kitų namų gyventojai. Žmonės sužino kiek už šildymą moka renovuoto daugiabučio gyventojai ir patys užsinori to paties. Apsispręsti padeda ir kiti namo trūkumai, pavyzdžiui kiauras namo stogas. Vienu metu sutvarko jį ir apšildo namą“.