Dviratininkams – sezonas, remontininkams – darbymetis

Uždraustas automobilių eismas centrinėje miesto dalyje, gausybė dviratininkų – nuo mažiausių iki didžiausių, riedlentininkų, riedutininkų. Tokią viziją pateikia ne vienas alternatyvių transporto ir pramogų būdų šalininkas. Ne kartą panašią viziją kūrė ir miesto meras Vytautas Stalmokas.

Dviratis buvo ir bus reikalingas

„Kurortas. Jau vien šitas žodis turėtų reikšti, kad čia žmonės ilsisi, propaguoja sveiką gyvenimo būdą, kad gyvenimas čia kiek kitoks. Kodėl ir dabar yra kurortų, kurių centrinėje dalyje uždraustas automobilių eismas? Tokia galėtų būti ir Palanga, būtų visiems tik geriau“, - sakė pakalbintas palangiškis Vincas Paulauskas. Senjoras tikino, jog Palangoje automobilis netgi nereikalingas – atstumai nuvažiuojami ar nueinami, o oras lieka gaivesnis, švaresnis. Vyras pedalus mina ne vieną dešimtmetį ir sako, jog dviratis – nepakeičiamas palangiškio atributas. Nepakeičiamu atributu dviratį vadino ir V.Paulausko draugai. Susitikę saulės atokaitoje centrinėje miesto aikštėje, vyrai lyg susitarę tvirtino, jog jiems automobilis – ir neįkandamas, ir nereikalingas. „Turime automobilio teises, visi anksčiau važinėjome ir motociklais, tačiau dviratis kaip buvo, taip ir liko būtinu ir labai reikalingu daiktu“, - išpyškino dviračiais atvažiavę ir susitikę pokalbiui vyrai.

Prie dirbtuvių – minia klientų

Pražiemoję dviračiai ne visada šeimininką pasitinka tvarkingi – patirtį turintys žmonės stengiasi patys juos tvarkyti, tačiau vis labiau populiarėja nuomonė, jog jam, kaip ir automobiliui, reikalinga specialisto apžiūra. Apsilankius viename iš tokių dviračių remonto dirbtuvių, matyti, jog čia – verda darbymetis. „Darbo turime labai daug, kaip ir kiekvieną pavasarį. Kam padangas suklijuoti, kam suremontuoti, kam – tiesiog apžiūrėti, pripūsti padangas. Darome viską“, - teigė remonto dirbtuvių šeimininkas Sigitas Šerys. Jau aštuonerius metus Ganyklų gatvėje esančiose dirbtuvėse dirbantis vyras juokėsi, jog jiems nereikia net iškabos. „Ji visada buvo čia, tačiau reikėjo patvarkyti, taip ir liko neuždėta. Tačiau jos nereikia – visi mus randa ir taip, o daug kas tiesiog pravažiuodamas užsuka pasiklausti, pasitarti“, - sakė pats nuolatos dviračiu važinėjantis S.Šerys. Remonto dirbtuvių savininkas greitakalbe pyškina apie dviračių ypatybes, darbų gausą ir žmonių įpročius – taip iš šeimininko lūpų liejasi daugiau nei dešimtmečio, tvarkant grandines, vairus, padangas ir visą dviračio amuniciją, patirtis.

Taiso ir seniausius, reliktinius dviračius

Šalia dirbtuvių – nemaža dviračių eilė. S.Šerys su pagalbininku Egidijumi Smilgevičiumi per dieną sutaiso dešimtis minamų „arkliukų“ – senų, naujų, vaikiškų ir suaugusiųjų. Dviračių meistras sako, darbo netrūksta kone ištisus metus. „Jei vasaros metu, per dieną neužsuka bent 10 – 15 dviratininkų, rodančių į pradurtas padangas, būna labai keista. Dabar irgi panašiai – naujų darbų prisiimame tik iki 13 valandos“, - šypteli vyras, paklaustas ar visada yra darbo. Paminėjus baisų žodį „krizė“, S.Šerys patikina, jog ypatingo sujudimo nėra. „Kaip važinėjo žmonės dviračiais, taip ir važinėja. Darbo tiek pat kaip ir pernai. Tiesa, ypatybė tik tokia, jog daugelis pradėjo tempti ir senus – anksčiau į juos numodavo ranka, sužinoję, jog už remontą reikės mokėti 50 – 70 litų, sakydavo, jog geriau nusipirksią naują. Dabar taiso net visiškus senučius. Tiesa, ne visi sugeba juos pasiimti – dar dabar garaže turiu bent 10 dviračių, užsilikusių nuo praeitų metų“, - pasakojo S.Šerys.

Palangos gatvėse jaučiasi saugiau

O kol kas tereikėtų džiaugtis, kad atsiranda tiek entuziastų, minančių pedalus. Palanga turi daug dviratininkams pritaikytų maršrutų, lydimų įspūdingo kraštovaizdžio. Kalbinti dviratininkai taipogi teigė besijaučiantys saugiai – automobilių vairuotojai kasmet tampa vis atidesni ir labiau tolerantiški dviratininkams, dviračių pasiūla – didelė, remonto darbus siūlančių dirbtuvių meistrai – greiti ir įgudę. Telieka kuo skubiau traukti „žirgelį“ ir lėkti pasigrožėti pavasariška Palanga, propaguoti sveiką gyvenimo būdą ir nieko nekainuojantį laisvalaikį. Telieka priminti, jog jaunuoliams iki 18 metų reikia dėvėti šalmus (įstatymas priimtas pernai), o vyresniems šalmas tiesiog rekomenduojamas, kaip veiksnys, saugantis dviratininko gyvybę.