Kiekvienais metais Europos Sąjunga skiria finansavimą naujiems projektams tam, kad nuosekliai būtų sumažinti socialiniai ir ekonominiai skirtumai tarp ES šalių narių ar atskirų regionų. Palangos miesto savivaldybė šiais metais įgyvendino nemažai projektų, susijusių su žvyrkelių asfaltavimu bei naujų kelių tiesimu.
„Europos Sąjungos parama, ypač sunkmečio laikotarpiu, – didelė pagalba savivaldybėms, norinčioms pagerinti savo gatvių ir vietinių kelių būklę. Kaip greitai ir kaip sėkmingai šia parama pasinaudojama, priklauso nuo pačių savivaldybių aktyvumo“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
„Palangos Rytų kvartalas yra intensyviai tvarkomas. Deja, susiduriame su situacija, kai žmonės, net dirbantys savivaldoje, atsitveria tvoras, padidindami savuosius sklypus ir taip trukdydami projekto įgyvendinimui“, - pasakojo Palangos miesto administracijos direktorius Valerijus Kuznecovas.
Šis rajonas buvęs labai duobėtas, todėl šiais metais buvo nuspręsta jį sutvarkyti, darbai jau būtų pabaigti, jei ne žemės grobėjai, kurie savavališkai padidino sklypus gatvės sąskaita. Su jais jau yra bylinėjimasi teismuose.
Kitas didelis projektas – dviračių turizmo plėtra Palangos miesto savivaldybėje, rekonstruojant Meilės alėją, kuriam yra skirta 3 067 208,00 litų. Šio projekto tikslas - plėtoti viešąją turizmo infrastruktūrą, pagerinti dviratininkų eismo sąlygas. Meilės alėja buvo naudojama kelionėms dviračiais, tačiau turistams sutrūkinėjusių ir nelygaus paviršiaus plytelių bei asfalto danga pablogindavo kelionės sąlygas, todėl rekonstravimas buvo būtinas.
Bendras rekonstruojamos Meilės alėjos ilgis (nuo Birutės kalno iki J. Basanavičiaus g.) – 1450 m, dviračių tako plotis – 3 m. Dviračių take bus įrengti suoliukai, šiukšlinės, dviračių stovai, pakeistos komunikacijos. Projektų metu, sutvarkius dviračių taką būtų ženkliai pagerintos pėsčiųjų ir dviračių turizmo sąlygos, žymiai pagerėtų estetinis vietovės vaizdas. Meilės alėja buvo pradėta statyti 2009 metų rugsėjo pirmąją.
„Meilės alėja turėtų būti užbaigta šių metų gruodžio 1 dieną, tačiau projekto darbai šiek tiek stringa dėl projekto pataisymo,“ – pasakojo V. Kuznecovas.
Nemažai iš Europos Sąjungos skirtų lėšų įgyvendintais projektais džiaugiasi ir miesto gyventojai. „Labai džiaugiuosi dviračiu taku Palanga – Šventoji. Ypač laimingi yra poilsiautojai, galėdami važinėtis ir dviračiais, ir riedučiais. Manau, taip vystosi didesnis turizmas, nėra gėdos prieš užsienio žmones“, - kalbėjo vietinis Palangos gyventojas.
Pasak ministro E. Masiulio, išasfaltuotų kelių naudą labiausiai pajus aplinkinių miestelių ir kaimų žmonės – čia sumažės oro tarša, dulkėtumas, triukšmo lygis, eismas taps saugesnis. Be to, bus taupomos ir valstybės lėšos – asfaltuotus kelius bus paprasčiau prižiūrėti, todėl sumažės kelių eksploatacinės išlaidos.
Nors Palangos gatvių tinklas pakankamai išvystytas, tačiau nemažai centrinės miesto dalies gatvių asfaltuotos seniai ir jas šiuo metu būtina rekonstruoti. Kęstučio gatvė yra viena iš centrinės miesto dalies gatvių, kuria galima privažiuoti prie jūros, ji mėgstama poilsiautojų ir kaip pasivaikščiojimo gatvė, vedanti link jūros.
„Šiuo metu Kęstučio gatvės būklė yra kritinė, neatitinkanti saugumo reikalavimų, sutrūkinėjusi ir nelygaus paviršiaus plytelių bei asfalto danga, dėl ko transporto priemonės priverstos judėti labai lėtai (apie 10-30 km/h), greičiau amortizuojasi. Rekonstravus šią gatvę, būtų ženkliai pagerintos visų eismo dalyvių transporto judėjimo sąlygos“, - kalbėjo Susisiekimo ministerijos specialistė Dalia Perednienė.
Kęstučio gatvėje esama prastos kokybės asfalto danga neatitinka vietos gyventojų ir turistų lūkesčių ir poreikių. Šiam projektui įgyvendinti numatoma suteikti 2,16 mln. litų Europos regioninės plėtros fondo paramą. Rekonstrukcijos darbus numatoma baigti 2014 metais.
Daugelis gatvių Lietuvos regionuose iki rekonstrukcijos buvo žvyruotos, kai kurios turėjo labai seną, susidėvėjusią asfalto dangą. Rekonstruojant gatves paklojama kokybiška asfalto danga, pagrindinėse gatvėse įrengiami šaligatviai ir dviračių takai, apšvietimas, pasirūpinama želdiniais. Atliekami darbai pagerina kasdienes vietinių žmonių gyvenimo sąlygas, eismo saugą, be to, sudaro palankesnes sąlygas plėtoti verslą, turizmą, pritraukti investicijas.
„Iš viso 2007–2013 metų laikotarpiu Lietuvoje numatoma įgyvendinti 174 savivaldos transporto projektus, jiems bus skirta 428 mln. litų ES parama. Lėšos regionų transporto infrastruktūros projektams yra paskirstytos tolygiai pagal tam tikrus kriterijus, pavyzdžiui, pagal bendrą regiono teritorijoje esančių kelių ilgį, regione registruotų transporto priemonių skaičių”,- pasakojo Susisiekimo ministerijos specialistė D. Perednienė.
Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentarų kol kas nėra.