„Esu labiau Emo „iš širdies“, o ne dėl išvaizdos“

Šiais laikais pastebime ne vieną savo išvaizda ar apranga iš minios išsiskiriantį žmogų. Tokių pavyzdžių galime sutikti ne tik gatvėje, bet ir mūsų miesto mokyklose. Kuo toliau, tuo daugiau mokinių drąsiai eksperimentuoja savo įvaizdžiu, netgi mokyklinį švarką paversdami jo dalimi. Nutarėme pakalbinti moksleivę, kuri galbūt kai kam atrodo keistai, bet visi sutinka, kad išskirtinai. Ji – Emo judėjimo propaguotoja.

Emo – viena iš subkultūrų

Emo – tai viena labiausiai šiais laikais pasaulyje tarp paauglių paplitusių subkultūrų, paremta sunkiąja muzika – Hardcore Punk‘u ir Indie Rock‘u. Judėjimas susikūrė 9 dešimtmečio viduryje, Vašingtono Srityje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Šį stilių propaguojantys jaunuoliai labiausiai išsiskiria savo išore: dėvi tik juodos, rožinės ar baltos spalvos drabužius, veliasi plaukus, nevengia ryškaus makiažo bei daug auskarų.

Dalį aksesuarų pasigamina pati

Ilgai ieškoti Emo palangiškės neteko. Senojoje gimnazijoje besimokanti Neringa Bukytė teigė, jog, kai pradėjo klausytis Hardcore punk ir jo subžanrų muzikos, norėjo, kad jos stilius atspindėtų mėgstamą muziką. Taip ji sužinojo apie Emo. Jai šis stilius labai patiko ir nutarė pamėginti atrodyti būtent taip. Supratusi, kad atrado save, laikui bėgant, ji pati kūrė save ir savo stilių Emo „rėmuose“. Mergina suprato, kad tai yra ne vien jos stilius, bet ir gyvenimo būdas. Tiesa, nors tėvai nuperka rūbus, batus, tačiau merginai tenka išleisti nemenką kišenpinigių dalį kosmetikai ir aksesuarams – dažniausiai apie 130 litų, o kartais išlaidos net siekia 300 per mėnesį. Norėdama dalį savo pinigų pataupyti kitoms reikmėms, daugelį aksesuarų mergina pasigamina pati.

Savęs neįsivaizduoja kitaip

Egzotiškai atrodanti  mergina visiems krenta į akis, bet, kaip ji sako, lankydama gimines ar eidama į mokyklą, šiek tiek „prislopina“ stilių. „Jeigu dėmesys teigiamas, visada gera jo sulaukti“, - dalijasi mintimis Neringa. Tačiau jai tenka nusivilti, kad ne visi pritaria tokiai išvaizdai – pradedant nuo mokytojų mokykloje, baigiant bendraamžiais. „Iš pradžių buvo labai sunku priprasti, kai kiti ne žiūrėdavo, o tiesiog spoksodavo neatitraukdami akių, bet po kiek laiko prie to pripratau, o dabar iš viso to beveik nebepastebiu“, - prisimena Emo stilių pasirinkusi moksleivė. Pašnekovė teigia, jog šiuolaikinis jaunimas labai dažnai apie žmogų sprendžia pagal jo išvaizdą – net jo gerai nepažinęs, nesupratęs, kad gandai, apie dar palyginus Lietuvoje retoką stilių, yra klaidingi. Nors Neringa yra mačiusi keletą Emo bendraamžių ir mūsų mieste, tačiau, jos žiniomis, mieste nevyksta Emo susitikimų.

„Pastaruoju metu esu daugiau Emo  „iš širdies“, o ne dėl išvaizdos. Dabar savęs neįsivaizduoju atrodančios kitaip“, - prisipažįsta ji.