Gimnazijoje moksleiviai skleidė „Sniego gniūžtės“ dvasią

Nors sniego seniai dar nepūpso po langais, o ir sniego kalnai nebaltuoja – Palanga surado „Sniego gniūžtei“ sulipdyti ! Ją lapkričio 13 dieną į Palangos senąją gimnaziją atrideno net apie 100 puikiai nusiteikusių dalyvių, tarp kurių ir stovyklos naujove tapusi studentų grupelė!
„Gniūžtietiška“ nuotaika užvirė vos pradėjus pirmųjų nedrąsių dalyvių registraciją: apsikabinimai, platėjo šypsenos ir skambėjo nedrąsiai niūniuojamos dainos. Susipažinti ir įsijausti į stovyklos, vykstančios tris dienas, ritmą padėjo pirmi bendri žaidimai, pravesti Palangos „Sniego gniūžtės“ skyriaus vadoviukų. Suskirstyti į grupeles dalyviai knietėjo nekantrumu „o kas gi laukia toliau“. Smalsumu tryško ir drąsiai savo mintis reiškė studentai, atrodo, išvaizda ir bendravimu neišsiskiriantys nuo kitų.
Visą vakarą prašokę ir pražaidę dalyviai, ryte sunkiai kėlėsi žadinami vadovų dainuojamų dainų. Diena prasidėjo judriai – mankšta, šokiai ir olimpiada, rimčiausia dalimi tapo prevencija. Sulaukėme ypatingų svečių – trijų atvirų, savo patirtimi besidalinančių lektorių iš Anoniminių narkomanų asociacijos. Tikrai ne vienas salėje klausęs jų skaudžios gyvenimo patirties, braukė ašarą, neįsivaizdavęs, jog filmo scenarijų gali išgyventi realūs asmenys. Ašaras bandėme slėpti ne tik mes, bet ir išvykti nenorėję lektoriai, pajutę artumą, jaukumą ir šilumą, sklidusią iš gniūžtiečių. Svečiai dar porą valandų negalėjo ištarti atsisveikinimo žodžio, buvo kartu, bendravo, netgi įsitraukė į diskusijas forumo teatro metu ir stebėjo prevencinius vadovų pasirodymus. Mergina, atvykusi pasakoti karčių savo gyvenimo realijų, sakė, jog jos gyvenimas buvo dar žiauresnis nei pasirodymuose suvaidinti gyvenimai, neatsiejami nuo priklausomybių psichotropinėms medžiagoms. Gyvai papasakotos istorijos talpiai išsidėliojo kiekvieno širdelėse, nepraskriejo lyg sausais knygos puslapiais.
Aptarti dienos olimpiadą, grupelės žaidimus nebebuvo taip aktualu, kaip kad noras išsakyti padėkas žmonėms, prisidėjusiems prie dar vienos, neužmirštamos gniūžtės atridenimo į pajūrį. Apsupti ramios muzikos garsų, galutinai paskleidėme „Sniego gniūžtės“ dvasią, mažos, šildančios žvakės pavidalu, keliavusios nuo rankos prie rankos, nuo minties prie minties.
Rytą pažadintų dalyvių nuotaikos neišsklaidė net žinia, kad viskas, kas turi pradžią, turi ir pabaigą – išaušo paskutinis stovyklos rytas. Nors nuovargis ir pusiau bemiegės naktys atsispindėjo veiduose, vadovų pastangos mankštoje ir tradiciškuose šokiuose praskaidrinti nuotaikas nepraėjo veltui. Energijos ir emocijų pilni dalyviai stovyklą išrideno susiradę bent po porą naujų draugų, kupini naujų idėjų ir įkvėpti savo gyvenimo negaišti nereikalingiems poreikiams, tokiems kaip alkoholis ar rūkymas. Džiugu, kad stovykla „Sniego gniūžtė“ tapo geriausia vieta ne tik išgirsti naudingos prevencinės informacijos ir pakeisti požiūrį, tačiau išsinešti delnuose netelpančios geros nuotaikos pliūpsnį, motyvacijos, susirasti bendraminčių ir linksmintis nenaudojant alkoholio!

Giedrė URNIKYTĖ
Palangos senoji gimnazija