Gintaro kelią nuo Palangos iki Šventosios įveikė per 200 entuziastų

Ketvirtajame Gintaro kelio žygyje, skirtame Palangos krašto prijungimo prie Lietuvos 1921 m. kovo 30 d. progai, šeštadienį dalyvavo beveik 200 žygeivių ir pirmąkart prisijungę 25 „riedantys“ keliauninkai. Vienuoliktą valandą išlydėti nuo Jūratės ir Kastyčio skvero, po kiek daugiau nei poros valandų kirtę Šventosios Respublikos sieną prieš antrą valandą žygio dalyviai jau buvo įveikę 13 km atstumą nuo Palangos tilto iki Šventosios gelbėjimo stoties.
Jūratės ir Kastyčio skvere būsimieji žygio dalyviai pradėjo būriuotis dar prieš 10 valandą: kas atėjo vienas, kas su visa šeima, kas nešėsi šiaurietiško ėjimo lazdas, kas vedėsi keturkojus draugus. O dar viena grupelė vyresnių bei jaunesnių keliauninkų atvažiavo dviračiais ar atriedėjo riedučiais.
Kaip pajuokavo akcijos „Riedam“ iniciatorius, neformalios jaunimo grupės „SiNEK“ vadovas gimnazistas Vidmantas Mitkus, prie jau tradicija tapusio pėsčiųjų žygio jaunimas nusprendė kviesti prisidėti tuos, kurie nelabai mėgsta keliauti savomis kojomis, tad tokiems sudaryta galimybė dviračiais, riedučiais ir riedlentėmis riedėti pėsčiųjų ir dviračių taku iki Šventosios.
Akcija „Riedam“ – ne vienintelė naujovė ketvirtajame „Gintaro kelio“ žygyje. Pasak vienos iš žygio organizatorių, Palangos kultūros centro vadybininkės Monikos Jarulytės, visiems užsiregistravusiems – tiek pėstiems, tiek važiuotiems – buvo išdalinti lankstinukai „Atrask Šventąją”, kuriuose sužymėti dėmesio verti objektai – Žemaičių Alka, istorinis valstybės sienos ženklas su Latvija, skulptūros ir kita. Juos apžiūrėti siūlyta tiems, kurie pirmi pasieks kelionės tikslą – kad neprailgtų laikas belaukiant kitų žygio dalyvių bei kareiviškos košės.
Prieš žygio startą jo dalyvius pasveikino ir istorines Palangai ir Palangos kraštui datas, minimas švente „Palangos dienos 2015“, priminė šių dienų sumanytojas, Palangos miesto Garbės pilietis Vitalius Bernardas Litvaitis.
„Kovo 30-ąją galima vadinti Palangos nepriklausomybės diena. O balandžio 5-oji, kai 1253 m. žemės dalybų akte tarp Livonijos ordino ir Rygos vyskupo pirmą kartą oficialiai buvo paminėtas Palangos vardas, laikoma mūsų miesto gimtadieniu“, – priminė V. Litvaitis, davęs ženklą pakelti Lietuvos ir Palangos vėliavas ir pradėti šventę „Palangos dienos 2015“.
Išlydėti vyrų šaulių choro „Naglis“ bei moterų ansamblio „Guboja“ dainomis ir pasitreniravę aerobikos mankštoje, vadovaujami kūno kultūros mokytojos Tatjanos Stankevičienės, žygeiviai patraukė pajūriu, o „Riedėk“ dalyviai nuriedėjo tam skirtu taku.
Praėję prie Ošupio tako ir pajūryje žygio dalyvius pasitikusį rubežių ženklinantį stulpą su užrašu „Šventosios Respublika“, pirmieji žygeiviai finišavo jau prieš pusę antros, o dviratininkai kelionėje neužgaišo nė valandos. Šventojoje juos pasitiko Pakrančių apsaugos rinktinės Palangos užkardos pasieniečių lauko virtuvėje išvirta košė bei arbata, grojo Senosios gimnazijos ansamblis. Paskanavę košės ir belaukdami visų dalyvių, anksčiau finišavusieji turėjo galimybę išbandyti rankos ir akies taiklumą poroje rungčių. Šventojiškis Rytis Martūzas, pats padaręs kelias ietis, siūlė susirungti ieties mėtymo į taikinį varžytuvėse. O Žemaitijos lankininkų klubo „Perkūno strėlės“ narys Tomas Pocius su kolegomis norinčiuosius mokė šaudymo iš lanko meno.
Šių metų žygyje dalyvavo entuziastai iš Palangos, Šventosios, Klaipėdos, Kauno, Vilniaus, Jonavos, Kretingos, Grūšlaukės bei Vydmantų. Vyriausiam žygeiviui Kęstučiui Dzigui – 64 metai, mažiausiai dalyvei Akvilei – vos metukai. Dviračiais bei riedučiais važiavusiųjų amžius – nuo 11 iki 46 metų.
Ir žygyje, ir akcijoje „Riedam“ dalyvavo ir pavieniai entuziastai, ir šeimos. Prisijungė ir ne pirmus metus dalyvaujantys jaunieji šauliai iš Palangos bei Kretingos, Lietuvos policijos mokyklos kursantai, Senosios gimnazijos bei V. Jurgučio mokyklų moksleiviai bei mokytojai, Lietuvos moksleivių sąjungos Palangos skyriaus ir neformalios jaunimo grupės „Aš esu kultūra“ nariai.
Visi iki vieno džiaugėsi ir maloniu oru – nors naktį lijo, prieš žygį nusigiedrijo, o į jo pabaigą Šventojoje net saulė suspindo, – ir galimybe ne tik smagiai, bet ir prasmingai paminėti Palangos krašto – teritorijos nuo Birutės kalno iki Būtingės dvaro – prijungimą prie Lietuvos.