Inesa Bundulienė: „Stebuklai pradeda vykti, kai nebebandai pakeisti kitų“

Ligita SINUŠIENĖ

„Ką tik išsimaudžiau jūroje, turiu dar grįžti į namus – sutvarkyti keletą reikalų“,– girdžiu telefone Inesos tankų kvėpavimo ritmą. Trisdešimt penkerių palangiškė šią savaitę pradėjo maudymosi sezoną ir išmėgino naują bėgimo trasą. Tai tėra tik maža dalis naujovių, kurias moteris priima ar pritraukia į savo gyvenimą.

Bėgimas – meditacija
Dviejų vaikų mama, verslo vadybininkė, lektorė, Verslo ir lyderystės akademijos „Incorpore“ iniciatorė ir vadovė Inesa Bundulienė– sporto mėgėja nuo mokyklos laikų. „Bėgioti pradėjau prieš trejus metus. Pernai pirmą kartą „Vilties“ bėgime nubėgau 10 km. Iki tol vis kažkiek pritrūkdavo. O tada nubėgau ir pagalvojau: „Įdomu, kiek dar galėčiau?“. Dabar ruošiuosi šių metų bėgimui. Norėčiau išmėginti jėgas 25 km“,– apie savo planus pasakoja Inesa. Anksčiau bėgiodavusi Kunigiškių link „Labryčio“ taku, nuo šios savaitės pradėjo kitą maršrutą. Pasistato automobilį prie senojo policijos pastato ir palengva bėga iki Plazės ežero. Nubėga per valandą. Ir pati juokiasi, kad kovą pradėjo maudynes jūroje. „Anksčiau net vasarą, esant 25 laipsniams šilumos, man būdavo šalta lįsti į jūrą,– šypsosi. – O dabar atbėgu, nusirengiu ir –į vandenį, nieko negalvodama. Jeigu pradėtum galvoti – maudytis, ar ne, tikriausiai ir nebeįbristum“.
Inesa bėgioja arba su vyru Sauliumi, arba viena. Bet privalumą teikia vienumai. „Bėgimas – mano meditacija,– aiškina moteris. – Ir dirbdama nekilnojamojo turto agentūroje (tai – jau praėjęs palangiškės gyvenimo etapas), kai visko labai daug susikaupdavo galvoje, būdavo, įšoku į sportinius batelius ir – į mišką. Ir dar geriau – kuo didesnis vėjas priešais. Tik kepurę reikia užsidėti. Bėgiodama priimu geriausius savo sprendimus, susidėlioju mintis. Kiti sako, kad negali bėgti. Tikriausiai jiems neigiamos emocijos išlikusios nuo mokyklos laikų, kai širdis tabaluodavo greitai bėgant. O kai bėgi ristele, lengvai, pati savo ritmu, tuomet tai – vienas malonumas“.

Su diplomu – į profesinio mokymo centrą
Iki šiol moteris bėgiodavo, klausydamasi natūralių miško garsų, bet vakar išmėgino ausinukus. „Tai man irgi patiko. Klausiausi savo „pauzių“,– sako Inesa, pauzėmis vadinanti muzikinius kūrinius, kurių klausosi užsimerkusi ir atsipalaidavusi, visiškai nugrimzdusi į save. Į tokias muzikines tylos akimirkas palangiškė „panardina“ ir Palangos moksleivių klubo asmenybės ugdymo būrelio „Labas, tai aš!” jaunimą (I. Bundulienė – šio būrelio vadovė), ir suaugusius mūsų tautiečius, įpratusius bėgti darbuose ir svarbiuose reikaluose. Moteris važinėja po visą Lietuvą ir veda užsiėmimus, naudodama Izraelyje sukurtas ir išverstas į 18 kalbų priemones „Pointsofyou“, sąmoningumo ugdymo žaidimą.
Kaip Vilniaus universitete baigusi Verslo administravimo ir vadybos studijas Inesa pasuko į visiškai kitokią veiklą? „Viskas atėjo labai natūraliai,– pradeda pasakoti. – Tuo metu dirbau NT agentūroje. Ir kartu su dar dviem kolegėmis beveik juokais sugalvojome mokytis Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre poilsio paslaugų agentėmis. Tuo metu aš turėjau du darbus, du vaikus, visi draugai pašaipiai žiūrėjo į visas mus tris. Ir mokytoja klausė, ką ten mes, turėdamos aukštąjį išsilavinimą, veikiame. Bet mes ten ėjome dėl žinių“.

Kartu galima daug
Iš visos diplomuotos trijulės mokslus minimoje įstaigoje baigė vienintelė Inesa. Moterį ypač sužavėjo projektų rašymo pamokos. Beje, dabar pati to moko kitus. „Mano baigiamasis darbas buvo vaikų vasaros dienos stovykla Palangoje. Tą pačią vasarą gavome, nors ir nedidelį, finansavimą iš savivaldybės pagal projektų teikimą. To pakako vaikų maitinimui apmokėti, nes stovykla buvo nemokama. Tačiau tai buvo galimybė man pačiai išbandyti save. Pamačiau, kad man tai tikrai patinka!“ – pasakojo moteris.
Netrukus, jau rugpjūtį, Inesa įkūrė asociaciją, vienijančią įvairių sričių (verslo, meno, mokslo, sporto, kultūros ir kt.) atstovus–Verslo ir lyderystės akademiją „Incorpore“. Kaip skelbia pats pavadinimas, asociacija kviečia vietos lyderius burtis bendrai veiklai dėl savo miesto, dėl Palangos. „Kartu mes galime labai daug,– sako Inesa. – O lyderis yra tas žmogus, kuris įkvepia kitus žmones, traukia juos. Nebūtinai jis turi užimti aukštas pareigas“.
Šią vasarą Inesos vadovaujama asociacija organizuos Palangos, Kretingos, Šventosios bei Vydmantų jaunimo „Sąskrydį“, skirtą Lietuvos šimtmečiui bei bendrai veiklai.

Žaidžia ir moko žaisti
O anksčiau minėtas sąmoningumo ugdymo žaidimas į Inesos gyvenimą atėjo per domėjimąsi koučingu. Su vyru apsilankė viename tokio žaidimo vakare Klaipėdoje ir tai, kaip pati sako, ją tiesiog užbūrė. „Pamačiau, kad tai yra ideali priemonė neformaliems užsiėmimams. Žaidimą sudaro 65 gyvenimiškos temos (meilė, mirtis, tikėjimas, autentiškumas, skausmas, pilnatvė ir kt.), kurios pavaizduotos fotografijose. Pasiėmęs vieną iš jų žmogus bando atsakyti į iškeltą klausimą, mokydamasis į esamą situaciją pažvelgti kitu kampu, plačiau, praplėsdamas savo galimybes. Tokiu būdu galima pamatyti, kad yra begalė sprendimų ir jų variantų,– pasakoja moteris. – Ir šį žaidimą gali žaisti tiek vaikas, tiek jaunas žmogus, tiek senjoras“.
Žaisdama ir per žaidimą pati mokydamasi sąmoningumo, Inesa sako išmokusi kitaip žiūrėti į visa, kas ją supa: „Pradedi atsisakyti išankstinio kitų vertinimo, į gyvenimą bei žmones žiūri daugiau pozityviu žvilgsniu, stengiesi pastebėti daugiau pliusų nei minusų. Ir žvelgi į gyvenimą atvirai ir nuoširdžiai, su drąsa į klausimą „Kaip sekasi?“ ne visuomet atsakyti „viskas gerai“, nes ne visada yra gerai. Ir nebebandai pakeisti kitų, o stengiesi jiems daryti įtaką savo pavyzdžiu. Tada stebuklai ir vyksta. Ir kai prisiimi atsakomybę pats už save, už savo gyvenimą. Juk mes patys priimame sprendimus, ir net jų nepriimdami mes vis tiek apsisprendžiame. Kai visa tai pradedi suprasti, tada nebegali nieko kaltinti, ir net nebenori. Supranti, kad viskas, kas su mumis vyksta, taip ir turi būti. Ir tai priimi kaip Dievo ar gyvenimo pamoką. Jei kažkas nesiseka, keli klausimą: „Ko aš neišmokau? Kodėl man tai kartojasi? Ką aš privalau suprasti?“ Tada stabteli. Ir primeni sau – aš esu atsakinga už tai, kas vyksta su manimi mano gyvenime. Ne kažkas kitas“.