Išlikusios kopos ginamos nuo jūros

Užvakar pagaliau pradėtos tvirtinti Baltijos bangų smarkiai apgadintos Palangos pajūrio kopos tarp tilto ir Rąžės žiočių.

Rugsėjo viduryje įsismarkavusi jūra atakavo kurorto kopas. Baltijai pasiglemžus nemažą dalį paplūdimio, į Palangą buvo atbildėję ir mokslininkai, ir Klaipėdos apskrities valdininkai, ir Aplinkos ministerijos atstovai. Tačiau skubių sprendimų, kaip galima būtų sustabdyti Baltijos bangas, kad jos dar labiau nesuniokotų kopų, nepriimta. Mokslininkai vis mąstė, tyrinėjo, o valdininkai, laukdami jų išvadų, energingai svajojo apie pavasarį planuojamą smėlio pylimą į paplūdimį bei europinius pinigėlius. Šiandien, daugiau kaip prieš mėnesį prasidėjus kopų nykimui, Palangos paplūdimys visiškai nebepanašus į buvusį vasarą.

Pasak UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktoriaus Konstantino Skieraus, nuo užneštų ir atkasamų Rąžės žiočių į bangų apgadintas vietas vežamas smėlis, kuris maišomas su jūros kerpėmis, virbais, ir kuriamas barjeras. Jis turėtų apsaugoti nuo tolimesnio kopų nuplovimo. „Buvo pasiūlymas vežti į jūrą akmenis, tačiau mokslininkai tam paprieštaravo. Jų nuomone, tai vandens nesustabdytų“, - sakė K.Skierus. Anot jo, smėlį sumaišyti su jūros kerpėmis pasiūlė palangiškiai.

Barjero supylimas kainuos apie 30 tūkst. litų. Pasak direktoriaus, šias išlaidas apmokės Klaipėdos apskrities viršininko administracija iš tų 300 tūkst. litų, kuriuos Aplinkos ministerija skyrė apsaugoti Baltijos pakrantėms nuo erozijos.