Jaunieji palangiškiai žinias apie Žemaitiją tikrinosi žemaitiškai

Penktadienio popietę „Baltijos“ pagrindinės mokyklos salėje skambėjo žemaičių tarmė. Čia susirinkę Palangos mokyklų penktų bei šeštų klasių moksleiviai bei prie jų prisijungę jaunesni bičiuliai iš Pradinės mokyklos ir Palangos moksleivių klubo „kikiliukai“ tikrino savo žinias bei išmonę jau trečiąkart tautinių tradicijų puoselėtojos mokytojos Otilijos Simonaitienės rengiamoje viktorinoje „Mes gyvenam Žemaitijoj“.

Susirinko šešios komandos
Jau prieš viktorinos pradžią „Baltijos“ pagrindinės mokyklos salėje pradėjo šurmuliuoti ir viktorinos dalyviai, ir juos palaikyti atvykę sirgaliai – mokytojai, tėveliai, draugai.
Prie stalų susėdo šešios komandos: viktorinos šeimininkei – „Baltijos“ mokyklai atstovavusios „Videlče“ ir „Tekinuka“, svečiai iš Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos „Žemaituka“ ir „Atlantuka“, mažieji Pradinės mokyklos „Kleva“ ir Palangos moksleivių klubo „Kikilis“.
Į susirinkusiuosius prakalbusi viktorinos sumanytoja ir organizatorė rusų kalbos mokytoja Otilija Simonaitienė prisipažino nors gyvenanti Palangoje, žemaitiškai dar neišmokusi. Tačiau ragino visus jau tradicine tapusios viktorinos dalyvius nepamiršti iš amžių glūdumos mus pasiekusios žemaičių tarmės.
Komandos ir svečiai taip pat pasveikinti aukštaitiškai – lietuvių liaudies dainą šia tarme pritardami švilpynėmis atliko „Baltijos“ pagrindinės mokyklos septintokai.
Itin gražia žemaičių tarme prašneko mokytoja Nijolė Garbenčienė, paraginusi visus ne tik pačius nebijoti „rokouteis žemaitiška“, bet ir tėvelius paraginti.
Žemaitiškai į viktorinos dalyvius kreipėsi ir „Baltijos“ pagrindinės mokyklos direktorius Alvydas Kniukšta, pajuokavęs, kad gali kalbėti ir žemaitiškai, ir aukštaitiškai – mat tėvelis žemaitis, o mama aukštaitė, – ir net suvalkietiškai. Direktorius visiems palinkėjo sėkmės, žinių ir išmonės varžytuvėse bei nepamiršti žemaičių tarmės.

Išmonė ir žinios
Jau pirmoji viktorinos rungtis garbiai komisijai, kurios gretose buvo „Baltijos“ pagrindinės mokyklos mokytojos – matematikė Nijolė Garbenčienė ir lituanistė Neringa Petrulienė, istorikė Loreta Stonienė iš Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos, Pradinės mokyklos mokytoja Nijolė Bukienė bei mamoms ir tėveliams atstovavusi Birutė Čepienė – leido suprasti, kad kova vyks atkakli, ir arbitrams reikės labai atsakingai vertinti komandas. Mat prisistatę viktorinos dalyviai išties visus stebino išmone: skambėjo ir eilės, ir dainos, specialiai kurtos ar aranžuotos bei pritaikytos šiai popietei.
Po smagių ir griausmingų aplodismentų sulaukusių prisistatymų pereita prie žinių patikrinimo.
Komandų nariams teko atsakyti į viktorinos klausimus, kurie šįkart buvo skirti trims Žemaitijos miestams: Telšiams, Plungei bei Kretingai.
Vaikai net prikritę prie popieriaus lapų atsakinėjo, kurie iš aštuonių ekrane pavaizduotų herbų yra trijų išvardintųjų miestų; kuriame iš jų yra astronominis kalendorius su saulės laikrodžiu; kokiame mieste yra nuotraukose užfiksuoti pastatai. Vieni klausimai atrodė gan lengvi, kiti pasirodė sudėtingi ir salėje sėdėjusiems sirgaliams – tėveliams.
Po užduočių pereita prie mįslių minimo. Itin smagi rungtis – vertimas: vaikai žemaitišką tekstą vertė į literatūrinę kalbą. Būta labai smagių variantų. Smagi buvo ir ketureilio kūrimo rungtis: eilėraštuką reikėjo sudėti iš duotų žodžių.
Bene sunkiausia buvo paskutinioji užduotis: komandos turėjo parengusios klausimų savo priešininkams. Vingrių ir suktų mįslių, minklių bei pasakojimų priešininkų komandos ne visada sugebėdavo perkąsti.

Geriausiai riedėjo „Tekinuka“  
O pati linksmiausia popietės dalis – šokiai, kurie į vieną būrį sukvietė ir komandas, ir sirgalius. Kol garbi komisija skaičiavo, kas daugiausiai balų pelnė, buvę varžovai bei sirgaliai trypė žemaitiškus ir ne vien žemaitiškus šokius. Buvo taip smagu, kad prašyta šokius pratęsti, bet kiekviena šventė turi savo pabaigą.
Pirmojo laipsnio diplomu šį kartą džiaugėsi „Tekinuka“. Nesuprantantiems paaiškinsime: žemaitiškai „tekinuka“ reiškia „ratukai“, tad būtent jie geriausiai ir riedėjo šių metų viktorinoje.
Du antrojo laipsnio diplomus gavo „Kikilis“ ir „Žemaituka“. O trečiojo laipsnio diplomai atiteko „Klevams“, „Videlčems“ ir „Atlantukams“. Visi viktorinos dalyviai apdovanoti ir padėkos raštais.
„Šį kartą norėjome, kad neliktų pralaimėjusių, tad diplomai įteikti visiems viktorinos dalyviams“, – sakė šventę surengusi mokytoja O.Simonaitienė.
Ji sakė, kad žemaičių tarmei skirta šventė rengiama jau trečius metus, ir labai smagu, kad ją palaikanti ir finansiškai remianti kurorto Savivaldybė.
„Labai džiaugiuosi, kad šiemet susirinko net šešios komandos. Nors viktorina skirta penktų – šeštų klasių moksleiviams, joje šauniai pasirodė mažieji iš Pradinės mokyklos. O „Kikilis“ visada papuošia viktorinas savo dainomis, šokiais, žaidimais“, – sakė mokytoja.
Ji paminėjo, kad rengiant viktorinas, ko gero, sunkiausia yra išrinkti vieną temą. Iš pradžių norėta tikrinti žinias apie Žemaitiją apskritai, bet tada vaikai blaškosi, nežinodami, kokiai sričiai daugiau dėmesio skirti. Tad buvo nuspręsta juos atitinkamai „nukreipti“, kad būtų aiškūs šaltiniai, kuriuose ieškoti žinių: tarkim, tradiciniai valgiai ar tautiniai rūbai. Pernai viktorina buvo skirta žemaičių trobai ir tam, kas su ja susiję. Šiemetinė tema – trys Žemaitijos miestai.
„Visų maloniausia matyti, kaip užsidegę vaikai atlieka užduotis, kaip jie stengiasi kuo gražiau žemaitiškai kalbėti. Vadinasi, šito jiems reikia“, – sakė mokytoja, kuriai pritarė ir komisijoje buvusios pedagogės.