Jaunojo kurorto trimitininko didžioji pergalė

Kovo pabaigoje, 26-27 dienomis, Kaune vyko XVIII Juozo Pakalnio jaunųjų atlikėjų pučiamaisiais ir mušamaisiais muzikos instrumentais respublikinis konkursas, kuriame dalyvavo ir palangiškis dvylikametis Povilas Tiškus, grojantis trimitu. Jis savo amžiaus grupėje nugalėjo visus susirinkusius dalyvius ir į kurortą grįžo kupinas pakilios nuotaikos, kurią suteikė iškovota pirmoji vieta.

Kasmet tobulėja

Nuo devynerių metų muzikuojantis jaunasis P.Tiškus jau bandė savo jėgas ir anksčiau, praėjusiais metais tame pačiame konkurse jis užėmė antrąją vietą, o šiais – užkopė ant aukščiausios pakylos. Nestokojantis ryžto ir atkaklumo nuolat tobulėti jaunasis muzikantas teigė esąs laimingas nugalėjęs visus susirinkusiuosius, o šypsena tai ir išduoda. Kuklus berniukas ne itin linkęs savo laimėjimus sureikšminti, tačiau tokie pasiekimai parodo, jog pasirinktas teisingas kelias, o juo žengti netrūksta nei noro, nei užsidegimo. Juo skatina eiti ir pats daug metų muzikuojantis mokytojas Viktoras Kovaliovas, kuriam buvo patikėta ugdyti atrastą P.Tiškaus talentą.

Muzikali šeima

Pirmoji, paskatinusi užsiimti muzikavimu, buvo Povilo močiutė, kuri anūkui padovanojo dūdą, vėliau ją pakeitė jau kitas instrumentas – trimitas, kurio garsui nelieka abejingas nei vienas P.Tiškaus šeimos narys. Sūnaus muzikalumas paveldėtas, abu tėvai taip pat muzikantai, tad nieko keista, kad jo pasirinktas kelias paženklintas puikiais pasiekimais. Kaip teigė mokytojas, dažnai vaikų noras groti pasirinktu instrumentu labai priklauso nuo tėvų, jei nenori tėvai, nenorės ir vaikas. Šioje šeimoje šios problemos neteko spręsti, o ir pačiam Povilui labai tiko trimitas. „Rugsėjo mėnesį jau bus ketveri metai, kai Povilas groja trimitu“, - apskaičiavo sūnaus nueitą kelią mama Inesa Tiškienė, neslėpdama pasididžiavimo jo tobulėjimu.

Reikia noro ir gero specialisto

„Jau geriau tegul vaikai groja, nei šlaistosi gatvėmis be tikslo. Pas mus mokykloje atėję jaunieji muzikantai įgauna tikrų žinių, jie mokomi to, ko iš tiesų reikia“, - teigė V.Kovaliovas. Pasak jo, išmokti groti instrumentu reikia didžiulio noro ir būtinai gero pedagogo, kuris išmanytų savo veiklą ir galėtų perduoti naudingas žinias. Pats muzikuodamas jau 46 metus muzikos pedagogas moka puikiai nuteikti savo mokinius siekti kuo geresnių rezultatų, negailint nei laiko, nei įdėtų pastangų. „Pradžia būna įkyri, aš nuolat savo mokiniams sakau, kad mano darbas yra kabinėtis prie jų, būna visko, bet galiausiai pripranta“, - pasakojo apie pedagoginius sunkumus mokytojas. Kasdien po valandą skirdamas repeticijoms, P.Tiškus nesijaučia eikvojantis laiką be reikalo, jam ši veikla patinka ir nors dar negalvoja apie tolimesnę ateitį, kol kas neketina apleisti savo pamilto trimito. Kaip pasakojo V.Kovaliovas, dvi valandas per savaitę taip pat apsilanko koncertmeisteris, tad visapusiškai parengtas jaunasis muzikantas turi tik nestokoti noro.

Ne bailių instrumentas

Apie trimitą abu, tiek mokytojas, tiek mokinys, kalba pagarbiai ir su džiaugsmu. „Trimitas – ne bailių instrumentas“, - nuoširdžiai šypsodamasis apibūdino mokytojas, kuriam pritarė ir Povilas. Teigdami, kad išmokti galima groti bet kuriuo instrumentu, visgi pripažįsta, jog tenka sutelkti visas jėgas ir kantrybę, kad pasiektų tikslą. Trimitu grojant lavinami veido raumenys, tad tenka kantriai dirbti, kad noro groti neužgožtų paprastesnė veikla.

Tarp daugybės bendraminčių

Susirinkęs gausus būrys jaunųjų atlikėjų į respublikinį konkursą visgi artimiau nesusipažino ir nepabendravo, o kalbos apie savo pamiltą veiklą būtų atsiradę. Vaikai itin uoliai ruošėsi prieš konkursą, tad atvykę į jį labiausiai norėjo gerai pasirodyti, kiekvienas savo pasaulėlyje repetavo ir jaudindamiesi laukė savo pasirodymo meto, visgi, kaip teigė pedagogas, nėra lengva matyti šitokį didžiulį būrį puikiai pasirodančių atlikėjų. „Prieš konkursą nėra kada pabendrauti, visi susikaupę laukia savo eilės. Žinoma, gaila, jog vaikai netenka tokios galimybės. Vaikams būtų itin smagu drauge leisti laiką kokioje stovykloje, tačiau niekas tokiems dalykams pinigų neskiria ir vargu, ar kada skirs“, - apgailestaudamas teigė mokytojas. Neslėpdami džiaugsmo tiek gimdytojai, tiek pedagogas teigia palikę pačiam jaunajam atlikėjui spręsti, kiek jam ši veikla bus maloni. „Pradėjau būdamas toks, kaip Povilas, dabar mokau juos. Kiti mano mokiniai nebūtinai baigę mokyklą pasuko muzikavimo keliu, sėkmingai baigė teisės mokslus ir tai nėra blogai“, - pasakojo V.Kovaliovas, džiaugdamasis padėjęs paaugliams naudingai užpildyti laisvą laiką.