Gimęs bei augęs Palangoje, nuo pat vienuolikos metų propaguojantis aktyvų gyvenimo būdą sportuojant, „Gintarinė Palanga 2011“ jėgos dvikovės iki 80 kilogramų 2 vietos laimėtojas, laisvalaikiu žaidžiantis futbolą, Senosios gimnazijos dešimtokas Edvinas Simė.
Kaip tau sekėsi mokykloje kai buvai mažas?
Pamenu, kai ėjau į „Baltijos“, tada dar vidurinę mokyklą, mokslai sekėsi prastai, tačiau kai mama įkalbėjo pereiti į Palangos senąją gimnaziją, tiesą pasakius, mokslai pradėjo taisytis.
Kokios pamokos tau sekasi geriausiai, o kurios prasčiausiai?
Geriausiai, žinoma, sekasi kūno kultūra, pilietiškumas... Iš pažiūros nesunkios pamokos. Tačiau truputį sunkiau man sekasi kalbos: rusų, anglų, lietuvių.
Ar randi bendrą kalbą su mokytojais?
Ne visada. Stengiuosi su mokytojais išlaikyti draugiškus santykius, tik, deja, tai pavyksta ne visada...
Kada ir kaip nusprendei sportuoti?
Nerimtai pradėjau sportuoti jau būdamas vienuolikos metų. Iš dalies man padėjo draugas. Kartu įsirengėme „sporto salę“. Tai padaryti nėra sunku, reikia tik mąstyti kūrybingai. Iš pradžių į butelius pildavome smėlį, kad galėtume pasidaryti štangą. Pradėjęs taip sportuoti, pajutau, jog man gan neblogai sekasi, kad galiu tą patį svorį iškelti vis daugiau kartų.
Orams po truputį šylant, ar planuoji bent dalį treniruočių lauke?
Norėdamas sustiprinti kojas, kiekvieną dieną bėgu „krosiukus“ pajūriu iki „Medūzos“.
Ar turi bendraminčių?
Mėgstu bėgioti vienas. Nereikia nieko laukti ar skubėti... O įsijungus muziką – tai tampa tikru malonumu.
Kokie sunkumai laukia žmogaus, pasirinkusio jėgos dvikovę?
Kiek anksčiau buvau susilaužęs ranką ir dabar ši trauma gan smarkiai atsiliepia mano rezultatams... Keliant štangą sulaužytoji ranka akivaizdžiai atsilieka. Taipogi šiame sporte reikia labai saugoti nugarą, o kur dar įvairiausi raiščių patempimai...
Jau antrus metus dalyvavai „Gintarinis pajūris“ jėgos dvikovės varžybose. Kokie žmonės susirenka į tokias varžybas?
Varžybos visada liks varžybomis, kiekvienas nori laimėti, tačiau dauguma dalyvių tikrai malonūs, pamenu buvau pamiršęs diržą, tad vienas iš dalyvių jį man paskolino.
Ar kultivuojant tokią sporto šaką tenka vartoti kokius nors papildus?
Mano tėvai į tokius dalykus žiūri skeptiškai, o ir man papildai ne prie širdies... Tačiau daugybei sportininkų tai nė motais. Kartais pastarieji, net dirbtinai išpučia raumenis. Vėliau tai tikrai turėtų atsiliepti sveikatai...
Kokią kontrolę reikia praeiti, jog patektum į tokias varžybas?
Stebėtina, tačiau kontrolės dažniausiai absoliučiai nėra. Niekas neprašo, net dokumento. Neabejoju, jog pasitaiko ir sukčiavimų.
Kaip tavo tėvai vertina tokį tavo sporto šakos pasirinkimą?
Jie nei palaiko, nei yra nusistatę prieš. Kartais pasiteirauja, gal nupirkti riešutų ar ko nors, kas padėtų sportuojančiam organizmui.
Kas tave treniruoja?
Trenerio neturiu. Pats susikūriau programą ir jos laikausi. Kol kas ji veikia.
Kiek laiko per savaitę vidutiniškai praleidi sporto salėje?
Pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį po 4 valandas, o antradienį ir ketvirtadienį po 2. Nesunku paskaičiuoti, jog vidutiniškai – 16 valandų per savaitę.
Ką veiki laisvalaikiu?
Visai neseniai turėjome ilgąjį savaitgalį. Tad pasiėmiau keletą draugų ir išėjome į didįjį miesto stadioną pabėgioti, ėjome paplaukioti į „Lino“ baseiną. Laiko veltui neleidžiu. Retkarčiais pakeisti sportavimo būdą tikrai nėra nieko blogo. Nors tenka pasėdėti ir prie kompiuterio.
Ar toks aktyvus sportas jau atsiliepė tavo sveikatai?
Pastaruoju metu pradėjau labai impulsyviai reaguoti į kai kuriuos dalykus ir kalbas. Bet susitvardau.
Kokie tavo ateities planai?
Sieju savo ateitį su Lietuva ir sportu. Norėčiau būti treneriu. Na, o jei nepasiseks, visada lieka užsienis...
Kaip įsivaizduoji Palangą po 20 metų?
Manau, jog atsinaujinusioje Palangoje netrūks turistų iš viso pasaulio, kuriuos trauks nauji viešbučių kompleksai, parodų rūmai, muziejai, sporto kompleksai ir visa kita. Dvidešimt metų – ilgas laiko tarpas, per kurį tai įgyvendinti būtų įmanoma. Tik labai nesinorėtų, kad visas pajūris taptų kažkieno „privačia valda“.
„Gintarinė Palanga 2011“ svorio kategorijoje iki 80 kilogramų laimėjai antrą vietą, kaip atšventei laimėjimą?
Grįžau namo, parodžiau mamai medalį ir tuo baigėsi. Tačiau svarbu ne laimėjimas, o įgyta patirtis. Dalyvaudamas tose pačiose varžybose prieš metus iš trenerių ir iš varžovų gavau patarimų, ką daryti ir ko geriau nedaryti. Juos man visai neblogai pavyko pritaikyti šiose varžybose.
Ar nebūna taip, jog draugai tave bando atkalbėti nuo treniruočių ir mieliau rinktis jų kompaniją?
Žinoma būna, bet aš turiu griežtus tikslus, savo programą. Ir sakau jiems: „Kai ją padarysiu, galėsime susitikti“. Dažniausiai jie palaukia ir nieko jiems neatsitinka...
Turi gerą formą. Ar daug merginų dėmėsio susilauki nuėjęs į baseiną ar kur kitur?
Matau, kaip žmonės atkreipia į mane dėmėsį, tačiau didesnio dėmėsio iš panelių dažniausiai nepajaučiu.
Ko palinkėtum Palangos jaunimui?
Kad sportuotų! Aš raginu visus draugus, užuot ėjus „baliavoti“, mieliau eiti į sporto salę. Šiais laikais jaunimui to labiausiai trūksta. Baisu stebėti, kaip penkiolikos ar jaunesni vaikai vaikšto apsvaigę nuo alkoholio, cigarečių.
Ačiū. Sėkmės sporte.
Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentarų kol kas nėra.