Jei likviduojamas Kultūros centras, tai kam Šventajai iš viso seniūnija?

„Taip buvo visados ir per amžius amen...“ – kalba maldos žodžiai, kuriuos galime garsiai „išstaugti“ ant jūros kranto Šventojoje, kuri tokia buvo 1986-1989 ir tokia pati – 2013 metų gruodžio 17 dieną. Tikrai ne europietiškas vaizdelis. Net Aliaska tvarkingesnė. Provincijos rutina, pušinėliuose arti švyturio aplink stalus besivoliojantys vasarotojų puotų likučiai, ogi, anot gaisrininkų, baisu yra „bardakas“, bet baisiausia – gaisras bardake“.
Šventoji per 20 paskutinių metų matė, girdėjo daug svaičiotojų, pažadų dalintojų, uostų atstatytojų, tik kas iš to? Tvarkingame „Energetike“ besigydanti, va šneki Senjora iš Aukštaitijos folkloriškai šmaikščiai užvožė: „Daug kur dabar viskas ne nuo to galo pradedama: reikia puodo sriubai virt, o nuperkam... naktipuodį. Juk Šventoji yra toks rojaus kampas, kad, jeigu būtų gaspadorius kaip Palangoj, – skaitom ir girdim net Rokiškyje! – Š. Vaitkus ar K. Skierus, tuos pušinėlių teršėjus viens du sutvarkytų ir samanos atšvistų nuo plastmasių per tris dienas. Svečiai maišais pinigus neštų. Matyt, nėra seniūnijoje ūkiško tvarkdario. Tokio, kuris ne tik herbą sugeba pakabinti. Klausykit, jeigu jau kovojant už ekonomiją ir taupymą, jeigu, ir tai teisinga! – likviduojamas Kultūros centras, tada taupumo sumetimais be sąžinės graužaties Palangos tarybos nariai juk galėtų 2014 metais likviduoti ir perimti Šventosios seniūnijos funkcijas. Kam ten tiek valdininkų išlaikyti, pastatų šildymas, automobilių užpildymas degalais. Yra veiklūs seniūnaičiai, daug aktyvių bendruomenės narių, aplinką sutvarko komunalininkai. Velniams ta seniūnija?“
Aš mintimis pritariau: pagalvokim.