Jeigu aš būčiau Palangos meras...

  Kiekvienas žmogus turi nuostabių ir unikalių idėjų, kaip pagerinti savo ir kitų aplinką, paversti savo gimtąjį miestą geresne vieta gyventi, todėl visada reikia, kad tokiomis idėjomis visi pasidalintų, o galbūt kas nors išgirs ir padarys tai? Taigi, ką Palangos jaunimas darytų mero vietoje?
 

Mero postas jaunimo netraukia

Atrodytų, jog prestižinės miesto mero pareigos turėtų būti dažno jaunuolio siekiamybė ir svajonė, tačiau pakalbinus jaunus žmones paaiškėja, kad situacija yra kiek kitokia. Pasirodo, jog jaunimo netraukia nei mero kėdė, nei politika.

„Turbūt norėčiau būti Palangos meru... Galėčiau padaryti kažką gero miestui, padėti gyventojams. Problemų, kurias reikia spręsti, apstu“, – sakė Palangos senosios gimnazijos moksleivė Marija.

Kai kurie jauni palangiškiai jau nebetiki galintys išvis ką nors pakeisti, pasak jų, politika yra labai nešvarus užsiėmimas, o didžioji dalis politikų – negarbingi sukčiai.

„Visai nenorėčiau būti meru, nemoku meluoti, manipuliuoti žmonėmis, vogti, esu garbingas pilietis“, – ironizavo namuose pavasaroti grįžęs studentas Gabrielius, šiuo metu gyvenantis Kaune.

„Manau, kad problemos politikoje yra per giliai įsišaknijusios, kad būtų galima kažką pakeisti. Norintys ką nors pertvarkyti, labai greitai tampa politiniais lavonais, norint išsilaikyti reikia plaukti pasroviui ir elgtis kaip visi – šito daryti aš negalėčiau“, – teigė Gabrielius.

Be abejo, atsirado ir žmonių, kurie nori ir tiki, kad sugebėtų puikiai valdyti miestą ir sunkiai dirbti dėl savo gyventojų.

„Neatrodo man labai įdomus darbas: sėdėti visą dieną užsidarius biure, pasirašinėti popierius. Politiko gyvenimas tikrai nėra skirtas man, niekada negalėjau ramiai nusėdėti vienoje vietoje“, – sakė Palangoje besimokantis Tadas.

Tvarkyti Palangoje yra ką

Vis dėl to jaunuoliai tiesiog tryško idėjomis. Jie dalinosi mintimis, ko trūksta miestui, kaip jį reiktų patobulinti. Skambėjo ir pasiūlymai iš fantastikos srities ir realūs patarimai, kuriuos Palangos meras Šarūnas Vaitkus tikrai galėtų apsvarstyti.

Vienas iš pasiūlymų – pastatyti Palangoje aukštąją mokyklą. Tačiau, ar tikrai tai gera mintis, ypač žinant dabartinę situaciją, kai studentų skaičius nuolat mažėja, o universitetai, nebežinodami kaip prisivilioti studentus, pas save vilioja juos galimybėmis laimėti prabangius prizus.

„Kodėl gi Palanga neturi aukštosios mokyklos? Geriausias variantas palangiškiui dabar – važiuoti studijuoti į Klaipėdą, tačiau universitetai ten negali pasigirti studijų kokybe, todėl dauguma vis tiek pasirenka sostinę arba Kauną. Jei Palanga turėtų savo aukštąją mokyklą, jaunimas galbūt neišvažiuotų, o ir nemažai abiturientų iš kitų miestų neatsisakytų atvykti ir ketverius metus praleisti mokantis kurorte“, – sakė Gabrielius, kuriam pačiam teko palikti gimtinę dėl studijų Kauno Technologijų universitete.

Kita Palangos problema – mažai galimybių sportuoti, pasak vieno jaunuolio, čia trūksta gero sporto centro.

„Yra kelios krepšinio aikštelės, visai nebloga futbolo aikštė, tačiau galimybės sportuoti po stogu yra prastos. Su draugais normaliai norėdami pažaisti salės futbolą, turime važiuoti iki Klaipėdos. Geras sporto centras tikrai nepamaišytų miestui. Be to, reiktų sutvarkyti ir susisiekimą dviračiais, kažkaip perkelti dviračių takus taip, kad žmonės jais nevaikščiotų, nes dabar dviračių takas nesiskiria nuo šaligatvio, ten vaikšto tiek pat žmonių. Erzina, kai reikia nardyti dviračiu tarp žmonių, taip sukeliant pavojų ir sau, ir aplinkiniams. Yra tekę užvažiuoti ir ant žmogaus, nelabai malonu“, – sakė Tadas.

Kaip visada pasigirdo ir jau ne kartą girdėtų bei atsibodusių bėdų, kurių sprendimo būdų Palangos miesto valdžia ieško jau ne vieną kadenciją, tačiau vargu ar jos gali būti išspręstos.

„Man nepatinka J.Basanavičiaus gatvė vasarą, ji panašesnė į turgaus aikštę. Prekeivių ten tikrai per daug, kiek žinau nemažai jų dirba nelegaliai, kaip ir ramiai prie jūros pagulėti neleidžiantys čeburekų pardavėjai. Vengiu centrinės miesto gatvės, ten visada labai triukšminga, iš kai kurių kavinių muzika skamba taip garsiai, jog net negali normaliai susikalbėti“, – skundėsi Marija.

O ką gi veikia meras?

Kalbinant jaunuolius paaiškėjo dar vienas įdomus faktas – dauguma jų net nenutuokia kaip dirba meras ar ką jis veikia.

„Meras tvarko miesto reikalus, leidžia įstatymus, nustato mokesčius, pasirašinėja dokumentus, susitinka su žmonėmis, sprendžia iškilusias problemas“, – mero pareigas vardino Tadas.

Susidariusi nuomonė, jog jaunimas dažnai idealizuoja mero pareigas, mano, kad jis vienas tvarko visus miesto reikalus ir sprendžia problemas.

Tačiau iš tiesų taip nėra, pagrindinės mero funkcijos yra reprezentuoti miestą, atstovauti valdžiai, planuoti savivaldybės tarybos veiklą, sudaryti savivaldybės tarybos posėdžių darbotvarkes, teikti tarybai sprendimų projektus.

Vis dėl to mero pareigos nėra tokios ir simbolinės, jį galima lyginti su laivo kapitonu: jis pats laivo nevairuoja, tačiau nuo jo sprendimų priklauso, kuria kryptimi pasukti.

 Straipsnis skelbiamas „Palangos tiltui" vykdant Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) projektą „Mes-juros vaikai".