Palangos kavinių, viešbučių savininkai ir verslininkai jau tradiciškai keiksnojasi dėl mažo poilsiautojų skaičiaus pajūryje ir nedidelio pelno. Tačiau ar ne patys verslininkai kalti, nesugebantys pritraukti ir sudominti žmonių? Galbūt reikia ne verkšlenti dėl mažo pelno, o sugalvoti geresnių verslo idėjų? Ir kas, jei ne jaunimas, gali jas subrandinti?
Jaunimas idėjų turi!
Tradicijų įsistvėrusiems Palangos verslininkams geriausia būtų praeiti J.Basanavičiaus gatve ir pasikalbėti su jaunais žmonėmis, šie turi pačių netikėčiausių pasiūlymų, kaip galima užsidirbti pinigų.
„Jei kurčiau verslą Palangoje, užsiiminėčiau dešrainių verslu, kaip Amerikoje. Nusipirkčiau kelis dviračius su motoriukais ir nedidele bagažine, įdarbinčiau žmones, kad jie važinėtų ir pardavinėtų dešrainius, bei kartu visokius pigius, tačiau reikalingus daiktus, tarkim, žiebtuvėlius arba cigaretes. Tikriausiai dar ir kontrabandines, taip pelnas būtų didesnis. Dar čia reiktų įkurti šuniukų ir kačiukų viešbutį, gi dažnai poilsiautojai prieš važiuodami turi sukti galvas, kur palikti savo augintinius, kartu jų imti nesinori, o kaimynai ar giminės irgi nelabai noriai priglaudžia tokius dalykus. Todėl viešbutis augintiniams turėtų atnešti nemažą pelną“, – savo idėjomis dalinosi namo atostogauti grįžęs Paulius Mažeika.
„Su tokiais mobiliais vežimėliais nereiktų mokėti už vietą, be to galima bet kada darbuotoją pasiųsti į „karštą tašką“, kur vyksta kas nors ir visi nori dešrainių“, – svarstė Paulius.
Plautų smėlį nuo kojų
Palangiškė Justė Janulytė pateikė labai įdomių idėjų, kurios turbūt palengvintų kiekvieno poilsiautojo kelionę iš paplūdimio.
„Turbūt samdyčiau žmones, kad jie budėtų prie paplūdimio ir nuplautų smėlį nuo kojų, galbūt su kokiu specialiu siurbliu nupūstų ir visą kūną. Labai erzina, kai einant gatve batuose girgžda smėlis. Manau, tokia paslauga tikrai būtų paklausi. O naktimis J.Basanavičiaus gatvėje būtina pastatyti gėlių pardavėjus ir užsikelti „kosmines“ kainas. Tarkim, pardavinėti rožę už kokius 10 litų, girti diedai norėdami pasirodyti prieš paneles vis tiek jas pirks“, – šypsojosi Justė.
Iš Utenos į Palangą atvykęs Lukas Gasanauskas pasidalino ir šiek tiek fantastiškomis, tačiau neabejotinai daugybę žmonių sutrauksiančiomis mintimis.
„Jei turėčiau daug pinigų, neabejotinai čia statyčiau milžinišką povandeninį restoraną, galbūt kartu ir viešbutį kažkur Palangos tilto gale. Ten juk gylis pakankamas tokiam statiniui. Kiek teko girdėti, tokios vietos turi pasisekimą“, – fantazavo Lukas.
Į pajūrio verslininkus žiūri skeptiškai
Pajūrio verslininkai dažnai skundžiasi, jog pelnas Palangoje nėra labai geras, konkurencija itin didelė.
Tačiau nei poilsiautojai, nei patys palangiškiai nėra itin patenkinti pajūrio verslininkų elgesiu ir požiūriu į savo klientus. Anot daugumos pašnekovų, Lietuvos pajūryje tikrai nėra suteikiamos geros sąlygos, restoranuose kainos nėra įkandamos eiliniams gyventojams. Kartais net pigiau išvažiuoti pailsėti į užsienį, o ir sąlygos ten geresnės.
„Reklamuoja verslininkai, kad pigu, o atneša špygos dydžio karbonadus, neaišku kurios dienos pašildytus cepelinus, barščiai be burokų, taukai kažkokie plūduriuoja. Pirma, tegu skaniai gamina, gerai aptarnauja, padavėjai gumą kalbėdami kramto. Juokas man ima, žmonių pilna, bet geriau pieno butelį žmogus nusiperka, negu eina atšalusių išėdų valgyti, gėda tokiems kioskininkams, o ne verslininkams“, – apie verslą Palangoje atsiliepė Paulius Mažeika.
P. Mažeikai antrino ir kitas tikrojo vardo nenorėjęs sakyti, Myša prisistatęs palangiškis, kuris piktinosi vietos verslininkais: „Nors gyvenu Palangoje, bet aš tų vietos verslininkų ir kavinių savininkų nesuprantu. Bliauna kiekvieną kartą vasaros sulaukę, kad nieks neperka, žmonės neina. Jūs kainas susimažinkite pirmiausia. Dabar alaus bokalas – 8 litai, paprastas kepsnelis per pusę delno ir su viena bulve bei arbatiniu šaukšteliu raugintų kopūstų 15 litų kainuoja. Apie kokį kokteilį net nekalbu. Tai kas gali pirkti už tokias kainas? Ar Palanga – tik pasiturintiems užsieniečiams?“
Straipsnis skelbiamas „Palangos tiltui" vykdant Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) projektą „Mes-juros vaikai".
Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentarų kol kas nėra.