„Juodnugarių“ Palanga: godūs darbdaviai sukčiauja prieš pavaldinius ir valstybę

Pinigų ištroškę darbdaviai, laiku nemokami atlyginimai, atleidimo lapeliai po dviejų savaičių bandomojo laikotarpio, darbuotojų išnaudojimas. Tai tik dalis to, su kuo susiduria Palangoje dirbantys sezoniniai darbuotojai. Apie tokį išnaudojimą galima išgirsti kiekvienais metais, tačiau ne iš pačių darbdavių, o iš darbu nusivylusių darbuotojų, kurie, sako, net nebeturi kur kreiptis pagalbos.

Kas labiau išnaudos darbuotoją?

Agnė, dirbanti kasininke viename iš kurorto prekybos centrų, pasakojo dirbanti, lyg darbinis arklys, o už tai gaunanti minimalų atlyginimą.

„Ariu lyg jautis, dirbu po daugiau nei 12 valandų, penkias dienas per savaitę, žinoma su keliomis laisvomis dienomis. Pertraukos laiko vos užtenka nueiti pavalgyti, pusantros valandos. Man, tuo tarpu, skiriamas vos pusvalandis, kurio neužtenka  net dorai pavalgyti... Praėjusį kartą, dar net nebaigus pietauti, paskambino darbdavys ir griežtai liepė nedelsiant grįžti, nes neva trūksta darbuotojų aptarnauti klientus. Man neliko nieko kita, kaip tik paklusniai grįžti“, - pasakojo Agnė.

Štai taip, darbuotojams tenka taikstytis su kaprizingais darbdaviais. Kaip jau minėjau, taip atsitinka kiekvienais metais. Tai nebuvo vienintelis nutikimas, kurį man teko kaip kunigui per išpažintį išklausyti.

Dar viena istorija, kurią papasakojo mergina, save pristačiusi Monikos vardu. Pastaroji dirba maisto kioskelyje kiek toliau nuo miesto centro. Jos darbdavys jai sumokėjo mažesnį atlyginimą, nei buvo žadėjęs. Pasak Monikos, taip elgtis nedera, yra žema ir negarbinga: „Darbuotojai, kalbant bendrai, lenkia nugaras, kaip „juodnugariai“ arba jiems išvis spjaunama į veidą ir apskritai nemokami atlyginimai, kiek girdėjau taip kartais nutinka padavėjoms, arba sumokama mažiau nei žadėta. Neva šiais metais prekyba prasta ir nėra iš ko mokėti atlyginimų“, - savo apmaudo neslėpė Monika.

Nemokami atlyginimai

Kas gali būti baisiau, nei po ilgo ir sunkaus mėnesio darbo padavėjai išgirsti žodžius: „Atlyginimo aš tau nemokėsiu. Ir taip gavai daug arbatpinigių“. Būtent tokiais žodžiais mane pasitiko Inga, padavėja, dirbanti kavinėje, įsikūrusioje promenados širdyje. Dabar jau išėjusi iš darbo, neatlaikiusi neteisybės Inga atvira širdimi papasakojo savo išgyvenimus: „Atvažiavau į Palangą, maniau susirasiu padorų darbą ir užsidirbsiu pinigų, tačiau gavosi taip, kad likau skolinga nuomotojams bei tėvams, kurie turėjo už mane sumokėti nuomą, kadangi darbdavys mane apgavo. Daugiau nebegrįšiu į Palangą! Mieliau rinksiuosi užsienį“, - nuoskaudos kartėlio neslėpė mergina.  Štai taip pamažu ir kyla emigracijos lygis šalyje, kai šešėlinė ekonomika bei aukšti mokesčiai pamažu „smaugia“ prekybininkus bei miesto verslininkus.

Andrius, nepanoręs atskleisti savo pavardės, tačiau leidęs paviešinti, jog dirba vienoje iš Palangos kavinių, sutiko su  „Palangos tiltu“  pasidalinti šiųmetinėmis darbo kurorte tendencijomis: „Štai, kaip dabar darbuojasi bei taupo darbdaviai: priima darbuotoją padirbėti bandomajam laikotarpiui, o jam praėjus (įprastai dviems savaitėms) atleidžia tave iš darbo“, - nepasitenkinimą darbdaviais rodė Andrius. Tad kyla klausimas, negi darbdaviams ne gaila žmonių, kurie atvažiavę į Palangą, bei norintys nuoširdžiai dirbti ir užsidribti, neturintys net už ką susimokėti nuomos, dar yra „išduriami“ ir darbą suteikusių žmonių?

Dirbti apsimoka tik kai kur

Viskas nėra taip blogai, kaip gali pasirodyti iš aukščiau esančių eilučių. Jauna mergina, save pristačiusi Samanta, sezono metu pardavinėja ledus. Tiesą pasakius, sutikus ją nepanašu, jog ji būtų nusivylusi savo darbdaviais ar kolegomis. Paklausta, ar  patenkinta ji savo darbu, atsakė: „Viskas tiesiog šaunu. Dirbu mažiau nei dvylika valandų per parą. Darbo valandos pakenčiamos. Darbdaviais taip pat neturiu kuo skųstis, jie laikosi sutarties ir atlyginimą apmoka laiku“, - pokalbio gale pašnekovė pridūrė, jog  atlyginimo ji gaunanti gerokai daugiau nei minimalus atlyginimas, neva Samantai dar kliūva ir trys procentai nuo parduotos produkcijos, kas sudaro apie 100 litų priedo prie algos per savaitę. Išdirbusi šiame darbe jau du mėnesius, ši mergina neturėjo kuo skųstis.

Moka vokeliuose

Artūras, besidarbuojantis kurorto promenadoje, nenorėdamas pavesti savo darbdavio, nesutiko sakyti nei savo pavardės ar juo labiau vietos, kur dirba. Artūro teigimu, nors darbdavys ir laikosi visų sutartyje nurodytų punktų, tai yra visada laiku moka fiksuotą atlyginimą, tačiau tai daro mokėdamas vokeliuose. Atlyginimas, siekiantis minimalų darbo užmokestį, paslapčia įkišamas Artūrui į kišenę. Paties darbuotojo teigimu, nors ir labai baugu dėl gresiančios baudos, tačiau  dirbti norisi, o juo labiau norisi pinigų, kuriuos pavyksta uždirbti. Pastaruoju metu neramina tai, jog baudos gresiančios ne tik darbdaviui, bet ir darbuotojui. Nuo 1000 iki 3000 litų – štai tiek paplonės tiek darbuotojų, tiek darbdavių  piniginės, Valstybinei mokesčių inspekcijai užtikus dirbant be tam reikiamų dokumentų. Pirmą sykį nutvertas darbuotojas ar darbdavys galės tikėtis mažesnės baudos, tačiau už pakartotinius nusižengimus įstatymas leis skirti didesnes baudas. Pats Artūras, paklaustas ar žino apie gresiančias baudas tesugebėjo atsakyti: „Tai labai baugina, bet jei reikėtų pasakyti tikslią sumą, kurią reikėtų sumokėti, turbūt nepasakyčiau. Tik girdėjau, jog jas sugriežtino“, - prisiekinėjo nelegalus darbuotojas.

Akivaizdu, jog valdžios vykdoma kova su šešėline ekonomika, bent jau kol kas davė mažai naudos. Klestintis darbuotojų apgaudinėjimas, tai yra nelegalūs darbuotojai, mokesčių vengimas ir daugybė kitų įsisenėjusių opų vis dar kamuoja Palangą.