Kad paukščiai sulauktų pavasario

Seniai nebuvo tokios žiemos kaip šiųmetė. Jau gruodį atšalo, prisnigo. Kasdien storėjo sniego patalai. Net senieji pajūrio gyventojai neatmena tokios žiemos, kad gruodyje žemę dengtų 50 – 60 cm sniego danga. Per Tris karalius vėjas skrabeno ledu padengtas plikų medžių šakeles. Žiema – sunkus išbandymas mūsų sparnuočiams. Trumpos, tamsios dienos ir ilgos, šaltos naktys, maisto stoka. Daugelis mūsų paukščių ir iš šiaurės atskridusių svečių pasitraukia į miestus, gyvenvietes, kur tikisi lengviau susirasti maisto.

Laimingi paukščiai, radę pilnas lesyklėles. Pasmeigtą obuolį, taukus ar pakabintus lašinukus medyje, balkone ant palangės suranda zylės, geniai, varnėnai ir juodieji strazdai. Į lesyklėles neskrenda žiemojantys kikiliai, startos, liepsnelės, sniegenos. Joms reikia ant žemės padėtos faneros lakšto paberti sėklas bei grūdus. Paprasčiausios lesyklėlės - namelio formos, su stogeliu ir borteliais apačioje, kad vėjas lesalo nenupūstų. Dar lengviau pasigaminti paukščių valgyklėlę iš pieno ar sulčių pakuočių, iškirpus jose 4-6 cm dydžio angas. Pagrindinė taisyklė įrengus lesyklą – paukščius lesinti kasdien, be išeiginių dienų. Sparnuočiai, pripratę prie savo valgyklos, visą dieną lauks maisto ir jo nesulaukę, sušalę gali žūti. Lesalas paukščiams – energijos šaltinis. Jiems netinka sūdytas, supelijęs, supuvęs ar surūgęs maistas. Medžiotojai nuluptą šerno kailį užkasa į žemę. O kodėl jo nepakabinus sode, medyje ar prie ūkinio pastato sienos? Zylės švariai nules nuo odos riebalus ir šio maisto joms užteks ilgam. Rąžės upėje žiemoja apie 300 didžiųjų ančių. Šiems neišrankiems maistui paukščiams tinka batono trupiniai, įvairūs grūdai, virtų daržovių lupenos, virtos bulvės. Deja, pastebėjome prie pėsčiųjų tiltelio iškratytas antims supelijusios, net pažaliavusios duonos plutas, citrusinių vaisių ir bananų žieves, juodos ruginės duonos. Šis maistas antelėms netinka. Peržiemojusios jos sugrįš į parko tvenkinius, vedžiosis pūkuotų ančiukų vadas, linksmai kvaksės ir džiugins lankytojus.

Išgyvenę šią sunkią žiemą, gręsiant baltajam badui, paukščiai atsidėkos pavasarį savo giesmelėm, naikindami sodų, daržų kenkėjus, o palangėje į lesyklėlę stebėdami atskrendančius paukščius, jausime estetinį pasigėrėjimą jų elgsena, rūšių įvairove, lyg kasdien matysime gyvąjį televizorių.