Kada pradėti rūpintis savo saulėlydžiu?

Kai biologinis laikrodis pradeda tiksėti ne mūsų naudai, privalu pasirūpinti savo užtarnautu poilsiu – senatve.

Laiptai
Gyvenau gatvėje (Anglijoje), kurioje stovėjo dveji senelių globos namai. Tokių ir panašių į juos namų Didžiojoje Britanijoje yra labai daug. Visa ten gyvenančių žmonių gerovė priklauso nuo finansų (kuo didesnis atsineštas kapitalas, tuo geresnės gyvenimo ir medicininio aptarnavimo sąlygos). Prabėgus keleriems metams, vieni globos namai užsidarė (neišlaikė konkurencijos), kiti veikia iki šiol. Eidama pro šiuos pastatus dažnai regėdavau šalia jų stovinčias pagyvenusiems žmonėms vežti pritaikytas mašinas, keltuvus, aptarnaujantį personalą.
Suprantama, be specialaus transporto negali egzistuoti tokio profilio įstaiga: žmones reikia nuvežti, parvežti ir t. t. Būnant Lietuvoje teko ir man susidurti su situacija, kada nevaikščiojantį ligonį (po insulto) reikėjo nugabenti pas medikus į Klaipėdą. Kadangi Palangos miestą aptarnauja Klaipėdos greitosios pagalbos medikai, ligonę reikėjo gabenti nei daugiau, nei mažiau – tik už keturiasdešimties kilometrų.
Išsikvietus greitąją pagalbą medikai atskubėjo labai greitai (jų postas – Palangos miesto Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos departamento patalpose). Bėda ta, jog ligonė gyveno ketvirtajame namo aukšte, vienam greitosios pagalbos vairuotojui neįmanoma buvo su šia užduotimi susidoroti, teko prašyti kaimynų pagalbos. Pasodinę ligonę į specialią kėdę, šiaip ne taip nukėlė ją laiptais žemyn. Nemažą stresą išgyveno ir septyniasdešimtmetė senjorė.

Be šansų sugrįžti
Trys valandos tvankiame, mažame, greičiau gyvuliams, o ne žmonėms pritaikytame Klaipėdos universitetinės ligoninės greitosios pagalbos priimamajame prabėgo kaip košmaras, kuris kitą dieną atsiliepė ir moterį atlydėjusiųjų sveikatai. Man pačiai yra tekę atsidurti ligoninės greitosios pagalbos priimamajame Anglijoje. Jei nėra ekstra atvejo, ligoniui yra suteikiama pirmoji pagalba ir jis keliauja į namus. Jeigu yra neaiškumų, medikų konsiliumas sprendžia apie būtinumą tęsti gydymą stacionare. Atrodytų visur vienodos taisyklės, skiriasi tik požiūris į patį žmogų (tą naktį ir aš pasigailėjau sugrįžusi į Lietuvą).
Šiaip ne taip jaunos medikės išprašę pagalbos (neturėjome jokių šansų ligonę patys naktį parsivežti atgal į namus), moterį vienai nakčiai paguldė į skyrių. Gydytojų verdiktas buvo aiškus: tris paras skaudėjęs pilvas ir aukštas kraujospūdis yra ne kas kitas, o tik fiziologinis sutrikimas (rekomendacija – tualetas).
Lygiai po savaitės ištikus antram insultui, moteris atsidūrė intensyvios pagalbos palatoje, tik dabar ne Klaipėdos miesto ligoninėje, o Klaipėdos jūrininkų ligoninės neurologiniame skyriuje. Kaip seksis jai sustiprėti, parodys laikas.

Ar „senatvė“ gali tapti verslu?
Atvirai pasakius, lietuviai neišnaudoja gerus dividendus atnešančio verslo. Jie geriau patys važiuoja dirbti (slaugyti) senus žmones į Vokietiją ar kitas šalis, užuot galvoję apie naujų, modernių, atitinkančių šiuolaikinius reikalavimus pastatų statybą Lietuvoje, kur būtų malonu dirbti ir užsidirbti (pagyvenusių žmonių amžius ilgėja visame pasaulyje).
Mūsuose paprasčiau savo senus ir pasiligojusius tėvus „numesti“ valstybei. O juk slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius ligoninėse išlaiko ne kas kitas, o tie patys „ligoniai“ (mokesčių mokėtojai). Jei yra lėšų samdyti slaugę, kuri už tam tikrą algą pasirūpins jūsų tėvais, kol jūs dirbate arba negyvenate kartu su jais – gerai, o jei nėra galimybės – keturi mėnesiai slaugoje ir tolesnė našta namiškiams. Užsienyje išlaikyti senus ir pasiligojusius tėvus namuose yra didelė prabanga (ne kiekvieno kišenei). Todėl senelių globos namai yra įprastas dalykas. Vaikai gali kurti savo gyvenimą žinodami, kad jų gimdytojams nieko netrūksta. Esu ir aš apsilankiusi vienuose iš jų. Erdvūs kambariai, koridoriai, daug aptarnaujančio personalo, puikus maistas. Viskas gerai, jei ne viena, atrodytų, smulki detalė: visi senoliai žiūri į lauko duris.
Gyvenimas kardinaliai pasikeitė. Niekas nebestato namų su dviem galais (vienas – tėvams, kitas – jaunai šeimai). Biologinis laikrodis nepaliaujamai tiksi kiekvienam iš mūsų, todėl, kol dar jėgos neišseko, kol yra noras gyventi ir džiaugtis gyvenimu, žmogus privalo pasirūpinti savo užtarnautu poilsiu – senatve.