Kaip gyveni, abituriente?

Įsitempę, bemieges naktis kenčiantys, patinusiais paakiais „besididžiuojantys“ abiturientai vienas kitam dėl artėjančių egzaminų nesiskundžia –  tyliai kenčia. Keletas jų sutiko su „Palangos tiltu“ pasidalinti savo išgyvenimais artėjant egzaminų pradžiai.

Baisiausias egzaminas – matematikos

Palangos senosios gimnazijos abiturientė Giedrė Paulikaitė jau pokalbio pradžioje patikino, jog vienintelė mintis, besisukanti galvoje, esą noras išlaikyti visus egzaminus aukštesniu nei vidutiniu įvertinimu.

„Taip pat nepaliauju galvojusi, kaip suspėti viską pasikartoti. Kaip į galvą sukišti visą dvylikos metų kursą?“ – gūžčioja pečiais mergina.

Paklausta, kokio egzamino bijo labiausiai, mergina sakė labiausiai besijaudinanti dėl matematikos egzamino.

„Verčia bijoti matymas, jog pastaruoju metu darau daug klaidų atliekant matematikos uždavinius.  Juolab, stebuklų laikant egzaminą nebūna. Taigi, baimę kelia mokslo spragos“, – pasakojo mergina.

G. Paulikaitė, paklausta kokie jausmai užplūsta jos širdį baigiant dvyliką metų trukusius mokslus, atsakė: „Iš vienos pusės žvelgiant smagu, pagaliau kažkas naujo, nauja aplinka, iššūkiai, nauji žmonės, nauja patirtis bei galimybė praplėsti akiratį, todėl labai džiugu. Tačiau derėtų paminėti, jog tą naujovių spindesį užgožia rūpesčiai dėl ateities: ar įstosi, ar pavyks apsigyventi normaliame būste, kokia bus finansinė padėtis, ar pasirinktas kelias teisingas ir ar neteks nusivilti“.

Didžiausia dilema kylanti žmogui baigiančiam mokslus – kur stoti.

„Klausimas vertas milijono, – juokėsi mergina. – Sunku apsispręsti, kadangi domina ne viena sfera: politika, kriminalistika, psichologija. Tačiau tai daugiau svajonės, realiausias variantas galėtų būti logistika ar psichologija. Taip pat turiu ir planą B – kineziterapiją“.

Sunku patikėti, kad baigia mokyklą

Ateities planus kurianti abiturientė pasakojo, jog kur kas mieliau pasirinktų studijas Lietuvoje: Kaune arba Klaipėdoje, tačiau nepabijojo atskleisti vasarą keliausianti į Norvegiją ir galbūt ten pasiliksianti.

„Bet kuris galimas sprendimas kelia nerimo. Juk galiu neįstoti, o mokėti pinigų už mokslus nenori niekas. Taip pat yra ir abejonių, ar, baigus studijas Lietuvoje, bus galima čia įsidarbinti...“ – svarstė mokinė.

Kita abiturientė iš Palangos senosios gimnazijos Indrė Prušinskaitė negalėjo patikėti, jog jau reikės baigti mokyklą.

„Anglų egzaminas gegužės devynioliktą dieną... dar toli...“ – juokavo mergina. Ji pridūrė: „ Dar nesuvokiu, kad egzaminai visai ant nosies galo“. Mergina pasakojo, jog bebaigiant mokyklą širdį užplūsta neapsakomi jausmai: „Iš tiesų bus labai gaila viską palikti“.

Mergina pasakojo labiausiai bijanti gimtosios kalbos egzamino: „Rašinį turėčiau parašyti be jokių sunkumų, tačiau kaip susitvarkysiu su teksto suvokimo užduotimi, gal ir pats Dievas nepasakytų. Ji man kelia didžiausią nerimą“.

Paklausta apie ateities planus I. Prušinskaitė neslėpė, jog norėtų studijuoti choreografiją Vilniuje arba Klaipėdoje: „Ketinimai stoti keitėsi palaipsniui per pastaruosius metus. Taip pat ramybės nedavė klausimas ar vis tik studijuoti Lietuvoje ar vykti užsienin“.

Jos teigimu, labiausiai Lietuvoje gąsdina mokamas mokslas... O daug kur užsienyje, pabrėžia mokinė, bent jau mokslas nemokamas.

„Santykiai proto ribose“

Mokytojai tampa itin svarbūs prieš egzaminų maratoną.

„Su mokytojais visada galima susitarti „proto ribose“, – sakė ji ir pastebėjo: „Nors ne visi mokytojai noriai su mumis bendradarbiauja“.

Ko ji pasiilgs baigusi mokyklą?

„Draugų. Dažniausiai po mokyklos baigimo juos išsaugoti sunku“, – sakė mergina.

Ji pridūrė: „Tikriausiai per daug naivu tikėtis, jog visi draugiškai ir noriai bendrausime. Tikri draugai ir liks tikrais draugais. Žinoma, kad su kai kuriais ryšiai visai nutrūks“.

Vienas kelias – į Angliją

Savo ateitį siejanti tik su Anglija Palangos senosios gimnazijos abiturientė Veronika Lukoševičiūtė apie savo siekius kalbėjo: „Vienintelė mintis, kuri sukasi galvoje dabar: ar išlaikysiu egzaminus. O jei ir taip, tada kokiais rezultatais“.

Ji taip pat pabrėžė ramumo ir susikaupimo prieš egzaminus svarbą.

Pasiryžusi Anglijoje studijuoti anglų kalbą, mergina teigė, jog, nepaisant atstumų, palaikys ryšius su po Lietuvą bei visą pasaulį išsibarsčiusiais draugais.

O kaip mokytojai šiuo svarbiu metu?

„Su mokytojais sutariu gana gerai, nors žinoma, pasitaiko visko. Jeigu nelaikau egzamino, mokytojai mielai ir noriai padeda „pasikelti“ pažymį, tačiau jei laikau egzaminą, mokytojai į mano sugebėjimus žiūri daug griežčiau“, – nuogąstavo V. Lukoševičiūtė.

Kaip ir G. Paulikaitei, V. Lukoševičiūtei didžiausią nerimą kelia matematikos egzaminas: „Labai jau visko daug mokėti reikia“.

Paprašyta ką nors palinkėti abiturientams, dvyliktokė sakė: „Su palinkėjimais man sekasi sunkiai, bet, duok Dieve, kad jūsų visų lūkesčiai išsipildytų bent iš dalies“.

Straipsnis skelbiamas „Palangos tiltui" vykdant Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) projektą „Mes-juros vaikai".