Kaip valdžios šešetukas „tarnauja“ palangiškiams

Jei alkanas žmogus iš kaimyno sandėliuko pavagia įvairių gėrybių, jam tenka kelerius metus kalėti. Jei darbe nusižengia darbuotojas, jam skiriama nuobauda ir sumažinamas atlyginimas. Jei nusikalsta vaikas, jam tėvai pagrūmoja pirštu arba pliaukšteli per užpakalį. Tačiau jei klysta valdžia, ji dar drįsta garsiai šaipytis iš gyventojų. Ne išimtis ir Palangos valdžiažmogiai. Tik savo interesų žiūrintys valdininkai palangiškiams, kuriems, pasibaigus vasaros sezonui, bus vis sunkiau išgyventi, smogė tiesiai į paširdžius. Ir tas smūgis kiekvienam iš mūsų kainuos mažiausiai po kelis šimtus litų.

Šią savaitę namuose pradėję šilti radiatoriai gali džiuginti tik tuos, kurie vis dar sugeba pasigirti tūkstantiniais atlyginimais. Bet šiluma galėjo ramiai mėgautis ir tie, kurie uždirba gerokai mažiau. Galėjo, bet Palangos valdžia neleido.

Miesto Taryba tik praėjusią savaitę patvirtino šiek tiek mažesnes šilumos kainas, todėl, norėdami užsimokėti už spalį gautą šilumą, palangiškiai turės plačiai atverti pinigines. O galėjo būti visai kitaip.

Naujas Šilumos įstatymas įsigaliojo dar liepos 1 dieną. Jame buvo numatyta, kad šilumos ir karšto vandens kainas kiekviena savivaldybė gali perskaičiuoti kas mėnesį. Daugelis taip ir padarė. Pavyzdžiui, jau už rugpjūtį klaipėdiečiai už karštą vandenį mokėjo 20 proc. pigiau. Kaina buvo perskaičiuota dar kelis kartus, todėl sąskaitos už spalio šilumą ir karštą vandenį klaipėdiečių negąsdina – ji, palyginus su praėjusiais metais, yra 35 proc. mažesnė.

Net ir tiems, kurie prasilenkia su logika, aišku, jog šilumos bei karšto vandens kaina nuo rugpjūčio turėjo mažėti ir Palangoje, juk palangiškiams šilumą tiekiančios bendrovės „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ vadovai deklaruoja, kad energiją šilumai gamina dujomis, kurios atpigo visame pasaulyje.

Tačiau žodis „turėjo“ liko tik tariamąja nuosaka, nes meilę žodžiais palangiškiams skelbiantys Palangos vadovai taip ir nepasirūpino, kad „Palangos šilumos“ direktoriai dar liepą savivaldybei pateiktų skaičius apie galinčią atpigti šilumą ir karštą vandenį. Suprantama, liepą švietė saulė, viliojo prie jūros, tad šiluma nerūpėjo. Bet dar buvo rugpjūtis ir rugsėjis. Tikrai buvo laiko patvirtinti mažesnes kainas, kad palangiškiai galėtų lengviau atsikvėpti ir turėtų pinigų nusipirkti ne tik duonos, bet ir sviesto.

Įdomumo dėlei pateiksime kelis skaičius. Palangos savivaldybėje dirba net šeši aukšto rango valdininkai, kurie savo mobiliuosiuose telefonuose tikrai turi „Palangos šilumos“ vadovų asmeninius telefono numeris. Tad kodėl jiems nepaskambino nei meras, nei du jo pavaduotojai, nei mero patarėja, nei administracijos direktorius (jo atlyginimas, beje, vis dar kyla ir jau siekia beveik 6 tūkst. litų, nors visų kitų darbuotojų mažėja) ar jo pavaduotojas? Galbūt neturėjo laiko? Abejotina, nes šiems šešiems dideliems valdžiažmogiams tereikia rūpintis maždaug 17 tūkst. palangiškių reikalais. Pavyzdžiui, Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje gyvena per 45 tūkst. žmonių, tačiau aukšto rango valdininkų yra penki. Ir, beje, Kretingoje nekilo problemų dėl per vėlai nustatytos mažesnės šilumos kainos.

Palangiškiai savo valdžiai buvo palengvinę užduotį išrūpinti pigesnę šilumą. Žmonės dar liepos pabaigoje buvo surengę piketą, kuriame reikalavo, kad būtų perskaičiuotos vienos didžiausių Lietuvoje šilumos kainos.

Kurorto meras Vytautas Stalmokas tuomet viešai pažadėjo, kad bus sudaryta speciali komisija, kuri įvertins galiojančias šilumos kainas ir jas perskaičiuos. Žmonių labui.

Tačiau po kelių minučių nusisukęs nuo palangiškių jis prunkštė į kumštį. Šaipėsi todėl, jog žinojo, kad nieko nedarys, o toks jo viešas kalbėjimas esą tebuvo susitikimas su rinkėjais.

Meras galėtų ir nesidžiaugti „išdūręs“ palangiškius, nes jie kitą kartą prie Savivaldybės gali ateiti nešini kiaušiniais ir akmenimis, ir juos paleisti į langus. Juk pastarųjų savaičių įvykiai įrodė, kad tik drastiškomis priemonėmis, šaltakraujiškumu ir smurtu valdžią galima priversti dirbti ne sau, o žmonėms.

Tokį pasityčiojimą iš palangiškių, kai net tris mėnesius nesugebama iš „Palangos šilumos“ paprašyti paskaičiavimų dėl sumažintos šilumos kainos, Palangos valdininkai turėjo progą atšvęsti. Šią savaitę buvo minima Vietos savivaldos diena, kuri įvardijama savivaldybių valstybės tarnautojų profesine švente.

Matyt, tik jie patys žino, kaip savo šventę atšventė, kur daužėsi šampano taurėmis, ar išsimokėjo premijas. Palangiškiai žino visai ką kita – valdininkai tokios šventės, kuri įrašyta ir į Atmintinų dienų sąrašą, nenusipelnė. Priežastis paprasta – jau pats profesijos pavadinimas „valstybės tarnautojas“ skelbia, kad šį darbą dirbantis žmogus turi tarnauti kitiems, padėti, patarti, stengtis, kad žmonėms būtų geriau. Tačiau akivaizdu, kad Palangos valdininkai vis dar nesupranta, ką ir kaip turi dirbti.

Lietuvoje yra ir daugiau tokių nesusipratėlių. Šią savaitę šalį apskriejo žinia, kaip Energetikos ministerijos vieno iš skyrių vedėjas žmogų išvadino „glušu“. Ne tiesiai į akis, tačiau tam žmogeliui elektroniniu paštu, sykiu su atsiųstu raštu, buvo pateiktas ir visas susirašinėjimas tarp valdininkų. Vienas sakinys skambėjo taip: „Sveiki, Kęstuti, atsakykite tam glušui, gerai?“ O žmogus tik norėjo paklausti, kokiomis taisyklėmis reikia vadovautis, norint įsivesti elektrą.

Bet net ir „glušai“ yra žmonės, kuriems valdžia turi tarnauti. Palangiškiai dabar jau žino, kad šilumos kainą galima perskaičiuoti kas mėnesį, todėl valdininkams tikrai neleis tinginiauti, o pareikalaus, kad svarbiausiasis šešetukas (savivaldybės vadovai) laiku paprašytų, jog „Palangos šiluma“ pateiktų naujus paskaičiavimus dėl dar mažesnių kainų.