Kas valdo savivaldą?

Savivaldos reikšmė akcentuojama ir Europos vietos savivaldos chartijoje (1999m.) LR Konstitucijoje, kituose įstatymuose, tačiau kiek iš tikrųjų savivalda yra nepriklausoma ir pajėgi spręsti savo problemas, nuo ko tai priklauso? Ar kas ketverius metus renkami savivaldybių tarybų nariai gali įgyvendinti savo pažadus esant dabartinei sistemai?

Atsakymai paprasti - savarankiška savivalda yra tiek, kiek ji yra finansiškai nepriklausoma. Ko gero, pirma reikia paminėti pajamų rūšis, iš ko surenkami savivaldybių biudžetai: pirma, mokestinės pajamos (liūto dalis atitenka gyventojų pajamų mokesčiui GMP), antra, nemokestinės pajamos ir, trečia, valstybės biudžeto dotacijos, skirtos pajamų ir išlaidų skirtumui tarp savivaldybių išlyginti. Jei iš šių trijų pajamų į biudžetą surinkimo būdų dominuoja trečiasis, savivaldybė didžiąja dalimi gyvena iš valstybės dotacijų, tai ir savarankiškumo toje savivaldybėje bus nedaug, nes dotacijos skirtos tik valstybės perduotoms funkcijoms atlikti. Iš esmės visų Lietuvos savivaldybių galimybės reguliuoti savo pajamas, kas joms teiktų daugiau savarankiškumo, labai ribotos, priešingai nei užsienio valstybėse. Tačiau sistema yra sukurta, ją keisti gali Seimas, jei būsimieji savivaldybių vadovai atėję dirbti žinos, kokius įstatymų projektus Seimui teikti ir kaip juos ginti, tam, kad savivalda įgautu daugiau savarankiškumo ir visų pirma galėtų savarankiškai reguliuoti savo pajamas.

Mano nuomone, tinkamas savivaldybės pajamų reguliavimas gali duoti realios naudos visiems rajono gyventojams. Savivaldybės turėtų turėti teisę: lengviau refinansuoti paskolas mažesnėmis palūkanomis, labiau spausti savivaldybės įmonių vadovus, kad šie valdydami didelį kapitalą į biudžetą įneštų atitinkamus dividendus. Savivaldybė, kurianti investicinį projektą su paskaičiuota grąža ir sukuriamos pridėtinės vertės dalimi, taip pat rengdama projektus, dėl ko vėliau atpigtų vienos ar kitos paslaugos, mažėtų komunaliniai mokesčiai turi gauti išskirtines sąlygas skolinimuisi (pvz. ilgalaikės beprocentės paskolos).

Kartas nuo karto galvoje šmėsteli vizija, kad ateityje savivaldybės leis obligacijas, o gautas lėšas investuos į vertybinius popierius, taip susiformuos savo portfelius iš kurių kasmet gaus dividendus, bei sėkmingai uždirbs iš prekybos akcijomis, jų vertės prieaugio. Visos šios papildomos pajamos leistų atpiginti sveikatos paslaugas, finansuoti daugiau infrastruktūros projektų, būtų galima skirti daugiau lėšų aplinkos tvarkymui ir kitiems dalykams. Dar vienas iš būdų, suformuoti pradinį investicinį kapitalą, priimti įstatymą, jog į portfelį patektų dalis lėšų iš privatizavimo fondo, bet kol kas tai novatoriškos idėjos ir būsimieji siūlymai, bemąstant apie tikrai savarankišką savivaldą. Savarankiškai gautas pajamas savarankiškai būtų galima ir naudoti. Tada savivalda funkcionuotų neįsprausta į finansinių rodiklių rėmus ir galėtų atlikti daugiau funkcijų nei vien tas, kurias deleguoja vyriausybė.