„Kauno būstams“ – dar vienas smūgis Palangoje

Lukas JOGĖLA

UAB „Kauno būstai“, labiausiai Palangoje žinomi dėl „Malūno vilų“ kotedžiukų Ganyklų gatvėje, sulaukė dar vieno smūgio: Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama nutartimi panaikino ankstesnės teisminės instancijos sprendimą ir statytojui nurodė, kad naujas kotedžiukų kompleksas Malūno gatvėje privalo jungtis prie miesto centralizuotų šilumos tinklų. Statytojas juose numatė tik šildymą elektra.
„Kauno būstų“ direktorius Povilas Loda neatsakė į „Palangos tilto“ skambutį vakar. Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus sakė, kad džiaugiasi, jog teismas apgynė viešąjį interesą.
„Pagal miesto specialųjį planą sąlygos yra visiems – ir statytojams taip pat – vienodos. Minėto statybų projekto statytojai savo parengtame detaliajame plane buvo nurodę, kad šildymo būdas yra centralizuotas, tai yra, kad jie jungsis prie centralizuotų miesto šildymo tinklų. Kai administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė tai jiems nurodė, statytojas jį apskundė teismui, kad, girdi, jie neprivalo jungtis prie miesto tinklų“, – „Palangos tiltui“ sakė Š. Vaitkus.
Praėjusiame laikraščio numeryje rašėme, kad, teismo sprendimu ir po jo pasirašyta taikos sutartimi, gegužės viduryje Kunigiškėse, Užkanavės gatvėje buvo nugriautas 24 butų daugiabutis, priklausantis UAB „Kauno būstai“ ir UAB „Financial Way“. Kur jis stovėjo, dabar žemė it skustuvu nugremžta.
Ši Palangos statybų istorija atskleidė didelius statybų ir kitų teisinių aktų spragas, kuriomis pasinaudoję, statytojai vienbučius pavertė į daugiabučius namus.
Užkanavės statybų atveju, senas 300 kv. m pastatas virto į beveik 1000 kv. m vieno buto „vilą“, joje atsirado projekte nenumatytos vidinės pertvaros butams, atskiri įėjimai, pradėta prekiauti būstais dar nepastatytame name, o visos valstybinės institucijos negalėjo padaryti nieko, kad suvaldytų įžūlų statytoją.
Kauno apygardos teismas 2016 metų pabaigoje priėmė sprendimą panaikinti 2014-ųjų gegužės 26-osios Palangos savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą naujo statinio statybai, adresu Užkanavės g. 28A. Teismas nusprendė, kad leidimas šiam pastatui išduotas neteisėtai. Taip pat įpareigojo minėtus statytojus per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti pastato dalis: viršutinį (mansardinį) ir antrąjį aukštus, kitoje vietoje perstatyti viršutinį (mansardinį) aukštą įrengiant dalį plokščiojo stogo virš antrojo aukšto, kitą dalį – nenaudojamos mansardos su šlaitiniu stogu.
Prie pergalės prieš įžūlius statytojus nemažai prisidėjo ir vietos bendruomenė, tačiau didžiausias nuopelnas – aktyvių kaimynų, Sauliaus Valuntos, UAB „Serfas“ direktoriaus, ir Valdo Matulio, UAB „Maksima“ direktoriaus, kurie, užsispyrę, siekdami sutramdyti įžūlų kaimyną, varstė įvairių teisminių instancijų duris.
S. Valunta „Palangos tiltui“ sakė, kad griovimo darbai buvo atlikti „Serfui“ ir „Maksimai“ – jų savininkų sklypai ribojasi su skandalingu Užkanavės g. 28A sklypu – pasiekus taikos sutartį su „Kauno būstais“ ir „Financial Way“.
„Pagal ją, mes tapome to sklypo savininkais – nupirkome jį, o jame buvusį statinį, vykdydami sutarties sąlygas, nugriovėme. Suderinę su Savivaldybe, turime minčių sklype pastatyti du gražius namukus, kurie puoš aplinką“, – sakė S. Valunta.
Palangos savivaldybė visąlaik teigė, kad išduoti leidimai „Kauno būstų“ statyboms Užkanavės g. buvo teisėtai.