Kavos reidas

Šventinį liepos 6-osios vakarą, vėsus ir drėgnas oras stumte stūmė užsukti į jaukę vietelę ir sušilti, gurkšnojant karštą kavą. Pasižvalgėme po centrinių miesto gatvių kavines ir barus. Aplankytos šešios, atsitiktine tvarka pasirinktos, vietos – ir džiugino, ir liūdino.

Kava ir internetas

Trumpam užsukame į Vytauto gatvėje įsikūrusią interneto kavinukę „Cafe Online“. Minkšti krėslai, muzika ir kavos aromatas – atmosfera, nė iš tolo neprimenanti daugelio triukšmingų interneto kavinių.

Pavadinimas išduoda, kad jaukiose kavinės patalpose lankytojai gali ne tik išgerti kavos ar užkąsti, bet ir pasinaudoti čia teikiamomis interneto paslaugomis. Malonumas - ne iš pigiųjų. Už dvidešimties minučių pasisėdėjimą prie kavinės kompiuterio sumokėsite 3 Lt. Pakloję septynis – dvi valandas naudositės bevieliu ryšiu kavinės patalpose.

„Rąžėje“ tuščia

Dėmesį patraukia tuščia medžių paūksmė – „Rąžė“. Vilioja kainos – cepelinų čia pavalgysite už 8 Lt.

Upės slėnyje įsikūrusi kavinė paslepia nuo judrios Vytauto gatvės. Natūrali kavinės puošmena – senų medžių kamienai – spinduliuoja ramybę, visai šalia teka ir pati Rąžė. Iš kolonėlių sklinda Gyčio Paškevičiaus balsas.

Ramus gamtos prieglobstis, galėtume sakyti, jei ramybės nedrumstų Vasario 16-osios gatve zujantys automobiliai ir triukšmingų praeivių klegesys.

„Kelias į žvaigždes“ žvakių šviesoje

Palikę „Rąžę“, kaip ir radome - tuščią, toliau žingsniuojame Vytauto gatve. Stabtelime prie taip pat tuštokos „Birutės“ stalelio.

„Birutėje“ akį traukia eklektiškos interjero detalės – raudonai mėlynos sienos, ryškiai raudoni krėslai, juodai balti paveikslai ir ryškūs piešiniai ant sienų, ant palangių išdėliotos orchidėjos. Padavėjai paslaugiai uždegus žvakę, dvelkteli romantika, kurios papildyti, deja, visai nepadeda muzika – iš kolonėlių srūva ritmingos „Kelio į žvaigždes“ melodijos.

Nenusakoma „Birutės“ atmosfera – daugybė skirtingų, į visumą nesuklijuojamų detalių.

Šiek tiek romantikos

Traukiame į Meilės alėją ir, suvilioti romantiško skambesio, pasukame į „Palangos žuvėdrą“. Kiek nuošalesnė vietelė, puikus vaizdas į pušyną, mažiau judėjimo ir šurmulio.

Prisėdusius po aukštaūgėmis pušimis, užliūliuoja gyvos muzikos skambesys. „Strangers in the night“, - sinatriškai suokia muzikantas, kviečiantis poras pašokti. Jaukiai skimbčioja taurės, nosį kutena vyšninio kaljano kvapas.

Nesižavintys J. Basanavičiaus gatvės populiariosiomis melodijomis ir trokštantys ramaus atokvėpio „Palangos žuvėdra“ nusivilti neturėtų.

Vaikų rojus – „Vasara“

J. Basanavičiaus gatvės „Vasaroje“ lankytojų gausu. Nepailsdami aplinkui sukasi padavėjai, prie stalelių jaukiai plepa dujinių fakelų šildomi suaugusieji, atrakcionuose krykštauja vaikai. Mažųjų poreikiams čia skirta daug dėmesio – pasirūpinta sūpynėmis ir, ypatingai pamėgtais, batutais.

Šiltą atmosferą kuria puiki lounge stiliaus muzika, kurią, deja, kontrastingai gožia iš kitoje gatvės pusėje įsikūrusios kavinės „Sutema“ sklindantys rusiški ritmai ir Alfonsui Juškiui pritariančių gerbėjų balsai.

Bliuzas laukiniuose vakaruose

„Jimmy‘s bar“ skamba gyvas bliuzas. Patalpų sienas puošia daugybė L. Armstrongo, M. Monroe, E. Preslio fotografijų, gausu ir kitokių dekoracijų – iškabų su užrašais, automobilių numerių. Gal kiek butaforiška, tačiau iš tiesų jauku: juntama amerikietiška dvasia, išlaikyta tematika.

Apsuptas amerikietiškos simbolikos ir bliuzo muzikos galėtum pasijusti lyg tikras amerikietis, jei negirdėtum iš gretimos kavinės „Safari“ atūžiančio triukšmo – čia vyksta E. Kučinsko pasirodymas, garsiai plyšauja estrados grafo gerbėjų minia.

Tokie nedžiuginantys tie J. Basanavičiaus gatvės kontrastai – iš kitos gatvės pusės E. Kučinskui pritaria atrakcionų parko gaudesys.