Ko tarp gėlių šypsosi gintariniai „Gintarėlio“ akmenėliai?

Draugams nieko negaila!

Aš šiandien labai šiltai, nostalgiškai prisimenu „žaibiškus sambėgius“ „Gintarėlio“ vaikų darželyje prieš 10-12 metų. Ruošiant korespondenciją apie sveiką gyvenseną miesto laikraščiui „Palangos naujienos“, kurį, beje, 2002 metų spalį – 2005-ųjų sausį leido verslui ir Palangos miesto savivaldai atsidavusieji šviesaus atminimo gydytojai – bendraminčiai Salvijus Jodka ir Egidijus Rimkus, toje vaikų šventyklėlėje geriant kavą netikėtai moterims, konkrečiai – Birutei, Loretai, Violetai, Mildai, Valdonei, – prasitariau, jog esu susižavėjęs Palangos ir pajūrio krašto akmenimis-akmenėliais. Taip ir pasakiau: „Žinote, aš sergu „akmenlige“, ir neturiu ramybės – velku gražiausius, „našlaitėlius“ margaraščius, net apdulkėjusius pamestinukus iš visų patvorių, pakrūmių, net pajūrio, kai žmona nemato – vonioje paslapčiom numaudau, nuprausiu, kaip vaikus, išrikiuoju Saulėtekio tako balkone – koks grožis, koks grožis, perlai. Nurimęs užrašau eilutę – „Pasaulio gerą akmenėlį nuo žingsnio PIKTO išvaduok“.

Apsakiau, kad su žmona žadam akmeninius lobius nuo balkono įkurdinti daugiabučio kiemelyje, įrengti ten alpinariumą, tegul visi Virbališkės mikrorajono centre pamato, kad Palangoje gražūs ne tik žmonės, bet ir akmenys.

Tada, 2008-aisiais, „Gintarėlio“ mergikės tik nutilo, susižvalgė, o nusišypsojusi Loreta Dačkienė, šiuo metu savo darbų biografiją gražiai tęsianti „Žilvine“, menu, tarstelėjo: „Ne jūs vienas sergate „akmenlige“. Akmenys – ir ne tik Palangos, – raminančiai veikia mane ir... daug daug palangiškių... Juk tai – pats tikriausias, dieviškiausias menas. Jie gėlyną papildo drėgme“.

Taip ne tik žurnalistika mus suartino su „Gintarėliu“. Man labai patiko bendraminčių susidomėjimas fantaziją žadinančiais, kūrybai, poezijai, sveikatai įkvepiančiais retaspalviais – daugiaveidžiais Vakarų Lietuvos akmenėliais, kurių galeriją išrikiuodavom L. Dačkienės kabinete, ir ji, ir Violeta Songalienė, Birutė, Milda sakydavo: „Faina, jie ir mus, ne tik gėles darželyje, nuramina. Pailsim, paglostę po darbo. Meno terapija, o ką?.. Vaikai irgi akių nuo akmenų raštų nenuleidžia“...

„Žygiais, o ne žodžiais mes tėvynę mylim“...

Pastarasis penkmetis dekoratyvinės gėlininkystės ir „akmenų kūrybos“, tai yra, kraštovaizdžio puošybos, tvarkybos idealistų be jokio atlygio širdžių iniciatyva Palangos garbę svečių akyse išaukštino ne tik Benediktos ir Zigmanto Dokšų sodybėlė. Čia, žinoma, sunku pralenkti Palangos komunalininkus, net Ventspilio, net Italijos „pamokas“ sumaniai įsisavinančius G. Kuleševičienę, K. Skierų, S. Šeputį, miesto tvarkytojams visaip pritariantį miesto merą Š. Vaitkų, bet pastebimai suaktyvėjo želdynų, gėlynų priežiūra su akmeniniais ženklais ir Palangos vaikų ugdymo įstaigose. Gražiai stengiasi, darbuojasi Birutos Mazrimienės vadovaujamas „Nykštukas“, Reginos Lelienės – „Žilvinas“, o du pastaruosius metus nemeluojant pavydėtinai gražiai savo aplinką tvarko ir lopšelis-darželis „Gintarėlis“.

Gerbkime galutinį rezultatą.

Kai naujomis idėjomis verdančiai – kunkuliuojančiai direktorei Ilonai Milkontei 2013 metų pavasarį pasakiau, jog mielai padovanočiau lopšelio-darželio gėlynėlių puošybai stirtelę įdomesnių akmenukų, jos pavaduotoja Laimutė Kesminienė, dar du „Gintarinės šeimos“ nariai mūsų kieme net sukaitę „lesiojo“ įdomesnius kailinės kepurės „šapkos“ didumo akmenis, krovė juos į priekabą ir vežė į vaikų darželio kiemą, kur dabar jie, po kantrių ieškojimų, jaukiai šnekasi su margasuknėmis gėlėmis, žėri akmeninėse vazose ir, nepaisant „Sacharos kaitrų“, džiugina vaikų, tėvelių,  net vasarotojų žvilgsnius. Ar ne nuostabi vasariška aplinka bus įkvėpusi lopšelio-darželio „Gintarėlis“ tėtį Donatą Valčiuką parašyti šias dvylika eilučių?

Mažas ir jaukus

Palangos miestelis,

Nutūpęs prie jūros

Lyg margas paukštelis.

Vasara juokias

Ir kviečia žiedais,

Rudenį liūdi

Šaltais vakarais.

Žiemą jis miega

Meškos miegeliu.

Pavasarį virsta

Mažu drugeliu.

(Iš knygelės „Vaikų Palanga“)

Direktorės I. Milkontės prašymu dar priminsiu, kad meniškąją vaikų sodybėlę kūrė ir kuria, jėgų, išmonės negaili ir sargas Vilius Andrius Freimanas, vartus suvirino Robertas Kuprys, girtinas ir kiemsargis Remigijus Kriaučiūnas, padėkų nusipelnė visi per talkas padedantys „Gintarėlio“ vaikučių tėveliai.

Todėl gintarinėmis šypsenomis kieme žvilga ir Saulėtekio gėlynų akmenėliai. O gintarų meistrė, palangiškė ponia Zuzana Lubienė čia dar tartų: „Kad kitokių, negintarinių akmenų Palangoj ir nebūna“.