Kodėl Palanga prilygsta Algarvei?

Kas yra šiuolaikinis palangiškis emigrantas? Ar įmanoma tokia sąvoka? Veikiausiai tai pasaulio palangiškis, kuris išėjo į pasaulį, bet nepaliko Palangos ir Lietuvos. Rašau „nepaliko”, nes netgi tie interneto erdvėse ant Lietuvos burnojantieji tokia savo pozicija parodo, jog jiems nėra vis vien, kas vyksta jų gimtojoje šalyje. Juk netgi didžiausi cinikai, pesimistai ir „nepatriotai” diskusijoms pasirenka ne amerikų, anglijų ar airijų virtualias erdves, o savas, lietuviškas…

„Niekas čia per metus nepasikeitė, viską rasi tą patį”, - dažnai man porina bičiuliai prieš kiekvieną mano trumpą „emigrantinį” apsilankymą Palangoje. Jeigu pokyčiai būtų vertinami tik šlamančiųjų kiekio padaugėjimu kiekvieno palangiškio kišenėje, tuomet iš tiesų „niekas nesikeičia”. Tačiau nepaisant mūsų besaikių asmeninių troškimų pinigams ir anų savybei nenusėsti kiekvieno kišenėje, mūsų Palanga kiekvienais metais gražėja ir grakštėja. Ir netgi ta nevykusi ekonominė krizė yra bejėgė jai pakišti koją. Kitas dalykas, ar mūsų tautinis charakteris leidžia tuos pokyčius pastebėti…

„Kvaily, sėdi savo Anglijoj ir sėdėk, gera sapaliojimus rašinėt gyvenant kitur, išvažiavai, mes ir be tavęs susitvarkysime”, - taip dabar ir regiu prieš save būrį pasisakančiųjų. Nors sakoma, jog emigranto suvokimas apie savąją šalį baigiasi sulig lėktuvo nusileidimu svečioje šalyje, man taip neatrodo. Netgi tie vadinami „nepatriotai” gali ir turi teisę pastebėti pokyčius.

O jie iš tiesų didžiuliai: J. Basanavičiaus gatvė niekuo nenusileidžia geriausių Europos kurortų bulvarams, paplūdimio smėlio ir kopų unikalus švarumas daro įspūdį ne vienam daugybę pasaulio kurortų mačiusiajam, o Palangos kvepiantis oras savo grynumu šviesmečiais lenkia industrinių Europos valstybių kurortų orą. Štai metų pradžioje, ilsėdamasis saulėtoje Portugalijoje, Algarvėje, šalia Atlanto vandenyno, skaitau britų savaitraščio „The Sunday Times” kurortų vertinimus: Palangos vardas patenka tarp geriausiųjų dvidešimties kurortų Europoje.

Santūrūs britai paprastai komplimentais nesimėto, tačiau kiekvienas autoritetingo anglo komplimentas yra vertingas tiek, kiek inkliuzas gintare. Tikra tiesa, jog Palanga savo gamta bei kraštovaizdžiu yra unikali, išskirtinė. Būdamas minėtoje Portugalijoje, mintyse lyginau tenykščio kurorto infrastruktūrą su mūsų Palangos. Kuo portugalai pranašesni? Ten viskas labiau suvakarietinta, pritaikyta eilinio vakariečio turisto – tebūnie jis pensininkas ar neapsiplunksnavęs jaunuolis - poreikiams ir pomėgiams, daugiau saulėtų dienų metuose, mandagesnis aptarnavimas, daug geresnis susisiekimas su Portugalijos bei Ispanijos didmiesčiais. Kuo mes pranašesni? Savo pušynais, grynuoliu kvepiančiu oru, švariu smėliu bei paplūdimiu, Gintaro muziejumi bei turiningai įdomia kurorto istorija, ramybe.

Tą suvokia mūsų kurortą aplankantys svečiai – vokiečiai, rusai, baltarusiai, anglai. Tačiau mes juk vienas kitam komplimentams bei pagarbai vienas kitam šykštūs, tad ir šis mūsų kurorto tarptautinis įvertinimas respublikinėje spaudoje eilinį kartą paminėtas kukliai.

Kad ir kiek lietuviai užsiimtų jiems būdinga saviplaka bei dejonėmis, gyvenimas eina į priekį. Tam, kad gyvenimas būtų dar geresnis, vien dejonių bei saviplakos neužtenka. Kaip ir atsakomybės už savo gyvenimą bei krizes perkelti valdžiai. Juk valdžia tokia, kokie ir mes patys. Ieškome pilietiškumo valdžiose, tariamuose charizmatiniuose politikuose, meruose bei viršininkuose. O tų tikrosios demokratijos segmentų mūsų išrinktuosiuose nebus tol, kol mes patys nepradėsim keistis.

Štai man pati didžiausia bendruomeniškumo apraiška bei įdomiausias šios vasaros atradimas Palangoje – stebėti sutvarkytus palangiškių namų kiemus. Kuomet pamačiau savo tėvukų tvarkomą kiemą šalia namų - apčiuopiau pasėtą bendruomeniškumo grūdą.

Juk pasaulis prasideda nuo mūsų, kad ir kur bebūtume. Kaip teigia anglų pasitikėjimo savimi etika, „pasitikėk savimi, laikyk savo smakrą iškėlęs” (keep your chin up). Kuo mes palangiškiai prastesni?