Kokią įsivaizduoju ateities mokyklą?

Laikas jau akivaizdžiai įtikino visus, kad pagrindinį lietuviškų vasarų uostą – Palangą – su čiabuviais energingai ir noriai tvarko, gražina, modernina, kuria jos įvaizdį, lavina vaikus, visokeriopa pačių palangiškių gerove rūpinasi tikrai neatsitiktiniai „parėjūnai“, o darbščios atsidavusios jai „etnokultūrinės bitės“ iš visų Lietuvos kraštų.
Dėmesio vertą europietišką biblioteką – informacinį centrą Palangos „Baltijos“ pagrindinėje mokykloje sukūrė ir su kolege išradingai tobulina net Švenčionyse ūgtelėjusi, labai svajingos Žeimenos upės išsūpuota Daiva Navikaitė-Navickienė.

Dirba jau du dešimtmečius
Ši pedagoginio šarmo ir humanitarinės kultūros sklidina asmenybė Palangos mokyklose dirba jau du dešimtmečius. Anksčiau, dar iki 2000-ųjų, energingoji geografė, buvusi net lengvosios atletikos rinktinės narė daug prasmingų pėdsakų yra palikusi buvusioje rusakalbių mokykloje prie Ronžės, kur dabar yra Moksleivių klubas. Ten dirbo direktorės Tatjanos Suchanovos pavaduotoja. Sutarė su visais. Anuomet sykiu redagavome tekstus „Klaipėdos“ dienraščiui, kad išliktų toji jausmo ir gerumo pilna, „jeseniniška“ mokykla. Deja, kaip daug ko gero ir iš anų dienų – moksleivių mažėjant miesto valdžia apsisprendė, kad skirti lėšas jos egzistencijai toliau neekonomiška.
Vilniuje aukštuosius pedagoginius mokslus baigusi Daiva Navickienė sugeba vaivorykštės spalvų atrasti ir rudenį pilkiausioje kasdienybėje. Talentas? Pašaukimas?

„Čia juk mano ir mūsų namai“
Žirgliodamas plačiais žingsniais, kaip gandras aplink Plazės ežeriuką Pajūrio regioniniame parke, paskui turtingo Informacijos centro vadovę, stebėjausi jo erdvumu. Turtingumu. Tvarka. Ir tuo, kad kiekviename kampelyje prie knygos ir kompiuterių buvo palinkusios kelios dešimtys įvairiaklasių „baltijiečių“. Nenuostabu – 500 skaitytojų!
Moksleiviai smalsiai dairėsi visokeriopos, pamokoms reikalingos internetinės informacijos, knygų, žinių.
Jaunieji palangiškiai, galvojau, jau yra virš to mūsų kartos primityvaus provincialumo, kai pati santvarka cenzūravo ir dozavo informaciją, ypač iš Vakarų. Ko ir norėt, jeigu netoliese už dabartinės „Baltijos“ pagrindinės mokyklos sparnais švysčiojo kariniai lokatoriai, čia pajūris buvo kaip reikiant militarizuotas.
Mokytoja Daiva Navickienė, taip pat jos kolegė Daiva Šimkevičienė svetingai supažindino su mokinių ir mokytojų pamėgtoje bibliotekoje – informaciniame centre sukaupta medžiaga ir aš išdrįsau paklausti: „O ar ateities Lietuvos mokyklose kompiuterija, moderniosios technologijos neišstums iš gyvenimo visus Lietuvos ir Palangos gyventojus ligi šiol auginusios knygos? Londone, Lidse su sūnumi Mindaugu 2008 metais stebėjomės, kad iš prekybos centruose esančių knygynų žmonės net glėbiais perka ir nešasi storiausius žinynus, net grožinės literatūros tomus. Vakarų šalyse vėl pastebimas knygos renesansas“.

Vaikai auga kitoje aplinkoje
Juk ne paslaptis, kad dabar vaikai auga perkrautoje aplinkoje, interneto ir sumaniųjų telefonų epochoje. O ko nori iš jų suaugusieji? Įgrūsti į tradicinio lavinimo rėmus ir nukreipti dėmesį į dalykus, kurie jiems atrodo nuobodūs. Kuo daugiau klausimų – tuo aukštesnis divergentinis mąstymas. Divergencija (lot. Divergentia – išsiskyrimas) – krypties, srauto (šakojimasis) yra kūrybiškumo dalis, ko esmė – gebėjimas pamatyti daugybę vienos užduoties sprendimo būdų. Tai daugybė vienos temos interpretacijų. Kas yra tokio mąstymo pagrindas? Vaizduotė. Įsivaizdavimas to, ko nėra, kas galėtų būti. Būtent vaizduotė iš esmės skiria mus nuo kitų gyvų būtybių.
Abi mokytojos, bibliotekos tvarkytojos Daivos ramiai nuramina: „Knygos vaidmuo vėl ir pas mus jau stiprėja. Pasaulis suprato, kad vaizduotę, kūrybiškumą, jutiminį visa ko suvokimą pažadina knygos, ir ateities mokyklose jų tik gausės.
Mes stebime jaunuolius, kaip lanksčiai jie „nardo“ virtualiose erdvėse, kompiuterijos pagalba sukaupta daug žinių iš viso pasaulio ir tuo pačiu metu paklausia: „O gal turite naujų knygų ir kokių?“
Nieko greitai. Nieko dykai. Nieko amžinai. Lavintis geidžiantis jaunas žmogus visada išaugs „nulinę“ padėtį ir atras savo intelekto vertą dvasinį būvį.

Protingas žmogus kuria, ne naikina
Panašias mintis yra išsakiusios ir žinomos Palangos, Šventosios bibliotekininkės – kraštotyrininkės Nijolė Bagdonienė ir Zofija Klapatauskienė, „Baltijos“ pagrindinėje mokykloje apie lietuviškos mokyklos ateitį ir knygos vietą joje drąsu ir smalsu padiskutuoti su vertingiausią pedagoginę patirtį sukaupusia lituaniste Neringa Petruliene arba direktoriaus pavaduotoju Algirdu Benečiu.
Keistą, bet gi įdomią mintį pagarsino vakciną nuo poliomelito išradęs amerikiečių mokslininkas virusologas Jonas Salkas: „Jeigu visi vabzdžiai išnyks nuo žemės paviršiaus, po 50 metų gyvybės neliks. Jeigu visi žmonės išnyks, po 50 metų visos gyvybės formos Žemėje klestės“.
Protingas žmogus ne naikina, o kuria. Protą augina, gėriui ir kūrybai skatina knygos.
Bibliotekos brangina, saugo ir gausina kūrybinių galių įvairovę. Ekonomika irgi būtų bejėgė be humanitarų.
Mokytoja Daiva Navikaitė-Navickienė prisiminė, kad „jeigu ne knygos Švenčionyse dar ankstyvoje vaikystėje, būčiau ėjusi į pasaulį tarsi užrištomis akimis. Bet mane supo, buvo daug-daug-daug knygų, aš daug-daug-daug skaičiau, nes... Švenčionių knygyne dirbo mano mamytė, mane supo kalnai kalneliai knygų, aš laukdavau, kada parveš naujų knygų siuntą, man jos kvepia, kaip ir švieži, ką tik iš krosnies ištraukti „Bočių“ ar „Palangos“ duonos kepaliukai.

Vaikai neabejingi knygai
Knygai neabejingi ir mūsų vaikai – Vytautas ir Birutė, laikas nuo laiko skaito, knygų pasaulio naujienomis labai domisi ir čia, šalia, mokykloje direktoriaus pavaduotoju dirbantis vyras – Dainius Navickas.
„Knyga, kurioje sukaupta žmonijos išmintis, būkime ramūs, nepamirš ir ateityje kelio į Lietuvos, taip pat ir Palangos mokyklas“, – užtikrintu balsu svarstė „Baltijos“ pagrindinės mokyklos bibliotekai – informaciniam centrui išradingai vadovaujanti Daiva Navickienė.
„Baltijos“ žinių fondas kitoks. Todėl ir užėjome išgirdę apie kūrybiškas mokytojas – bibliotekininkes, kurios kuria netradicines pasaulio pažinimo šiuolaikinei mokyklai reikalingas informacines erdves, nemeluotai jaukų viso mokyklos kolektyvo traukos centrą. Rūpi visiems paliudyti kūrybišką darbą. Smagu, kad yra žmonių, spalvingiau nužvalgančių pilką kasdienybę ir ieškančių naujovių visur ir kasdien.
 

 Straipsnis skelbiamas „Palangos tiltui" vykdant Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) projektą „Mes-juros vaikai".