Konstitucijos egzaminas palangiškių nesudomino

Ar Palangoje gyvena didžiausi pagrindinio šalies įstatymo, Konstitucijos, žinovai? Kažin. Spalio 25-ąją visuomet minima Konstitucijos diena. Šia proga spalio mėnesį visi Lietuvos gyventojai kviečiami išbandyti savo žinias, kiek gi jie išmano pagrindinį įstatymą, įtvirtinantį piliečių laisves ir teises. Tačiau Palangoje miestelėnai ne itin buvo linkę demonstruoti savo žinias  Konstitucijos egzamine. Į pirmąjį egzaminą susirinko vos keli, o antrajame nebeliko nei vieno.

Dviejų etapų per daug

Šiemet nacionalinis Konstitucijos egzaminas, organizuojamas Teisingumo ministerijos, buvo laikomas dviem etapais. Pirmąjį pageidaujantys šalies gyventojai laikė spalio 1-ąją, o antrasis etapas laukė spalio 15 dieną. Pastarajame ture dėl nugalėtojo vardo susikovė 1842 pirmojo egzamino turo laimėtojai, iš kurių išaiškėjo 21 geriausias. Visi dalyviai privalėjo atsakyti į pateiktus klausimus, jų buvo 20, vienas iš jų – atviras, padėjęs išrinkti tikruosius Konstitucijos žinovus. Egzamine dalyvavo gyventojai, teisinį išsilavinimą turintys asmenys, taip pat nuteistieji, esantys laisvės atėmimo vietose. Savo žinias turėjo progą išbandyti ir mokiniai, patys mažiausieji dalyvavo piešinių konkurse. Tad kaip matoma, galimybių dalyvauti buvo suteikta visiems, tiek mažiems, tiek dideliems, tiek įvairų išsilavinimą turintiems, o ir visiškai jokio neįgijusiems gyventojams. Tačiau kaip pastebėjo Palangos miesto savivaldybės Juridinio ir personalo skyriaus vedėja Daiva Zūbytė, galbūt šie etapai ir pakišo koją ketinusiems dalyvauti egzamine, mat ankstesniais metais nugalėtojai būdavo išaiškinami iš pirmojo ir vienintelio turo. „Manau, sugalvota sistema šiemet per daug sudėtinga, būtų užtekę ir vieno etapo, tai sukelia pakankamai keblumų gyventojams – dar ir antrą kartą eiti“, - kalbėjo prisidedančio prie projekto organizavimo skyriaus vedėja.    

Aktyvieji greit „įsisuko į karuselę“

„Išties buvo ir labai aktyvių šalies gyventojų, kurie gausiai rinkosi į Konstitucijos egzaminą, bet tai manyčiau, labiausiai priklauso nuo ragintojų. Kvietėm prisijungti visas Lietuvos savivaldybes, Švietimo ir mokslo ministeriją, Kalėjimų departamentą, Lietuvos mokyklų parlamentą ir jie visi labai noriai sutiko, tik vieno susizgribo imtis greičiau skleisti informaciją, kiti vėliau. Ganėtinai aktyvios savivaldybės iškart įsisuko į karuselę“, - teigė R.Karpuvienė. Pasak jos, aktyviausiai gyventojai egzamine dalyvavo Vilniuje, Tauragėje, Kėdainiuose, Kaune, Švenčionių rajone ir Telšiuose, o pasyviausiai – Molėtuose ir Neringoje. „Pamatėm, jog ir nedideli miestai gali pranokti didžiuosius.“, - pasidžiaugė projekto koordinatorė, pasiūliusi pasimokyti veiklumo iš jų ir kitiems. Kaip papasakojo R.Karpuvienė, įdomiausias faktas išryškėjo kalinių tarpe, mat pasirodė, jog jie Konstituciją išmano labai puikiai.

Masinių susibūrimų vieta – tinkamiausia

Palangoje miestelėnai niekuomet nepasižymėjo aktyvumu šio egzamino metu. Kasmet į jį atvyksta vos keletas žmonių, nepabijojusių pasitikrinti save. „Gal iš tiesų mažoka reklamos, o ir pasirinkta vieta nelabai tinkama. Vieša vieta, kurioje daugiausiai būna žmonių – būtų tinkamiausia“, - galimai padarytas klaidas įvardino D.Zūbytė. Pasak jos, itin žmones veikia masinių susibūrimų vietos, taip kaip buvo organizuojama centrinėje miesto aikštėje žaidimai šachmatais, mezgimas, galbūt ir Konstitucijos egzaminas taip turėtų būti laikomas. Tačiau, kaip paminėjo Juridinio ir personalo skyriaus vedėja, ir Palangoje yra ištikimų egzamino laikytojų – viena moteris kasmet atvyksta laikyti Konstitucijos egzamino, niekuomet nepraleisdama.

Suklaidino dalyvius

Kaip papasakojo projekto koordinatorė R.Karpuvienė, atsirado ir kitokių kliūčių, „pakišusių koją“ dalyviams. „Viename internetiniame puslapyje – „Drąsinkime ateitį“ – mokiniai buvo suklaidinti, nes jiems šiame puslapyje buvo siūloma registruotis egzaminui, nors jokio susitarimo nebuvo, jie juk net neturėjo testų, todėl užsiregistravusios mokyklos tiesiog nesudalyvavo egzamine“, - apie padarytą skriaudą papasakojo R.Karpuvienė. Pasak jos, savavališka veikla pridarė žalos, kurios būtų išvengę tiek organizatoriai, tiek dalyviai, jei būtų buvęs įprastas susitarimas, galėjo būti ir registracija. „Visiems užsiregistravusiems aš iškart išsiųsdavau testus, o tie, kurie nežinojo šios tvarkos ir liko be testų, užsiregistravę klaidinančiame puslapyje“, - teigė koordinatorė.

Bijo pasirodyti nežinantys

„Manyčiau, jog tai, jog žmonės nelaiko šio egzamino – ne vien palangiškių problema, lietuviai apskritai bijo pasirodyti kažko nežinantys, todėl ir nerizikuoja“, - teigė D.Zūbytė. Jai paantrino ir R.Karpuvienė, pastebėjusi, jog lietuvių būdo bruožas būtent toks. Tačiau, kaip paminėjo koordinatorė, kiekvienas atėjęs laikyti egzamino, organizatorius skatina ir toliau rengti šiuos testus. „Matome kokia pagarba Konstitucijai jaučiama kitose šalyse, todėl norėtųsi ją pajausti ir mūsiškėje“, - atviravo R.Karpuvienė, sekanti lietuvių Konstitucijos išmanymą.