Krizė Graikijoje liečia kiekvieną iš mūsų

Šiandien vienodai galvas skauda tiems, kas pinigų neturi ir tiems, kas jų  turi. Pasaulio finansų rinkos dramatiškai reaguoja į kiekvieną aukšto Europos Sąjungos pareigūno, reitingų agentūros ar žinomo ekonomisto pasisakymus ir prognozes. Ir tegul į mane meta akmenį tas, kuris gali paprieštarauti, kad šiandien, kaip niekada anksčiau, rinkos reaguoja į nuotaikas, kalbas ir net gandus. Dažnu atveju tai yra susiję su Graikija, kurią apėmusi recesija ir kurios milžiniška, daugiau kaip 350 mlrd. eurų skola ir toliau didėja. Graikijos valstybės skola yra virš 150 procentų BVP.

Kaip tai paliečia mus ir kas laukia Lietuvos, jei Graikija bankrutuotų?

Visų pirma, esant neramioms rinkoms, Lietuvos vyriausybė negali pigiai skolintis, investuotojų nuotaikoms nuolat kintant neįmanoma prognozuoti, už kiek tiksliai bus galima pasiskolinti. Šiuo metu Lietuvos vyriausybei kartais pavyksta pasiskolinti už 5,13 procentų metinių palūkanų, o kartais tenka mokėti net 7,38 procentų metinių palūkanų už septynerių ar dešimties metų išleidžiamas valstybės obligacijas.

Dar neramina ir tai, kad Lietuva laisviau gali pasiskolinti tik Amerikos doleriais, kurių kursas nuolatos kinta, o ne eurais, kurių kursas yra fiksuotas. Tai reiškia, kad atėjus obligacijų išpirkimo metui, gali tekti sumokėti labai brangiai, jei USD bus pabrangęs arba atvirkščiai, gal paskola mums apskritai nieko nekainuos, jei USD bus nukritęs.

    Lito ir dolerio kursas

2009 spalio antra savaitė – 1 USD kainavo 2,37 Lt

2010 spalio antra savaitė – 1 USD kainavo 2,47 Lt

2011 kovo antra savaitė – 1 USD kainavo 2,48 Lt

2011 spalio antra savaitė – 1 USD kainavo 2,57 Lt

Faktas, kad Lietuva, bet kuriuo atveju skolinasi brangiau nei bankrutavusi (de facto) Graikija. Taip yra todėl, kad Lietuva savo skolas pajėgia mokėti, o Graikija ne.

Paaiškėjus šiems faktams puolama „skalpuoti“ Lietuvos vyriausybė, kad ši nemoka tvarkyti savo finansų. Galiu Jus nuraminti – tai netiesa. Šiuo metu net ir 5 procentų skolinimosi palūkanos Graikijai yra per didelės, ji nepajėgia išmokėti paskolų esant tokiai palūkanų normai. Dėl šios priežasties iškiliausi Europos politikai gelbėdami Graikiją nusprendė jai pinigų skolinti pigiau nei skolinasi Lietuva, turėdama net keliais laipteliais aukštesnius skolinimosi reitingus. Tokius jų sprendimus dažnai lemia atskirų valstybių vidaus politikos sumetimai.

Negana to, „Open Europe“ ekonomistų skaičiavimais, kiekvienas ES pilietis netiesiogiai „perves“ po 535 eurus (1816 Lt) Atėnams. O iki 2014 metų ši suma gali išaugti iki 1450 eurų. Jei vis dėlto nesuveiktų 109 mlrd. eurų Graikijos gelbėjimo planas, atsiranda nemaža tikimybė, kad dalis Graikijos skolų bus tiesiog nurašytos, jau dabar atsiranda informacijos, kad investuotojai gali netekti net 60 procentų savo pinigų, investuotų į Graikijos obligacijas. Tai neabejotinai sukeltų recesiją visoje eurozonoje. Jos pasekmės mums būtų brangstantis skolinimasis, eksporto smukimas, tiesioginių užsienio investicijų stygius. Štai atsakymai, kiek mums kainuoja ir kiek dar gali kainuoti Graikijos krizė.

Vis dėlto tikėkimės, kad Graikija pati sėkmingai gaus per 50 mlrd. eurų iš privatizacijos bei sugebės tinkamai administruoti savo mokesčių sistemą, taip pat susirinkti iš didžiausių šalies verslo įmonių milijardus eurų jau priskaičiuotų mokesčių.