K.Rudys: apie įgyvendintas ir ateities vizijas, švenčiant gražų jubiliejų

Rytoj, spalio 21-ąją, Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorius Kęstutis Rudys švęs 60-ąjį jubiliejų. „Iš tiesų net keista, jog jau 60 metų. Supranti tik viena, jog laikas eina, eina, o atgal jo nepasuksi“, - atskleidė direktorius, bemaž 30 metų vadovaujantis miesto bibliotekai.

Nesvetima aplinka

Nuo 1981 metų šias pareigas einantis K.Rudys regėjo bibliotekos vystymąsi, teigiamus pokyčius, o ir pats kaip maloniausią prisiminimą įvardina persikėlimą į dabartines patalpas, žinoma, tuomet dar nebuvusias tokias išpuoselėtas. „Kai atėjau čia užimti tuometinių ne direktoriaus, o vedėjo pareigų, aplinka ir žmonės nebuvo man svetimi, puikiai juos pažinojau“, - prisiminė pradžią K.Rudys, prieš tai dirbęs Kretingoje. Parodęs į langelį priešais savo kabineto duris direktorius prisiminė, jog ten buvo saugykla. „Žinoma, dabar jau nebepalyginamos sąlygos, ten buvo kūrenama anglimis, nelabai įšildavo, dabar jau tokių problemų nebekyla“, - pasidalino direktorius.

Mieliau į rankas paimti knygą

Knygų pasaulyje savo dienas leidžiantis miestelėnas pripažino, jog labiausiai jam patinka istorinės knygos, kurių, kaip pastebėjo direktorius, itin įdomių padaugėjo tūkstantmečio proga. „Skaitytojų ratas mūsų bibliotekoje – įvairus, žinoma, pagausėja vasaros metu. Pagal renkamus populiariausių knygų penketukus pastebim, ką labiausiai mėgsta ir mūsų skaitytojai“, - papasakojo direktorius.

Pasak jo, knygą paimti į rankas visada – malonu, tad kalbos, jog elektroninės pakeis popierines nelabai ir gąsdina. „Juk kompiuterio nenusineši į lovą, o su knyga rankose patiriamas visiškai kitoks malonumas. Pastebim, kai vasaros metu atneša knygas skaitytojai, pajuokaujam, jog matosi tikrieji poilsiautojai, nes iš knygų byra smėlis, o juk ir į paplūdimį kompiuterio nesineši tam, kad paskaitytum“, - pastebėjo K.Rudys.

Palengvino darbą

Besikeičiančios technologijos neaplenkia ir bibliotekų. Ne išimtis ir Palangos miesto biblioteka. Bibliotekos darbuotojams jau nebetenka vargti ieškant duomenų, jie visi patalpinti kompiuterių programose. Pasak direktoriaus, naujoji sistema labai palengvino darbą – nuskenuojamos knygos parodo, kas jas buvo pasiėmęs. „Gal netrukus bus įdiegti ir vadinamieji „varteliai“, kurie neleistų savavališkai išsinešti knygų“, - kalbėjo direktorius.

Vizijos išsipildymas

Po dienos švęsiantis savo gimtadienį direktorius K.Rudys įsimintiniausia akimirka įvardino būtent kėlimąsi į naujas patalpas, todėl jam itin smagu prisiminti kadaise savo paties kurtas ateities vizijas, kurių įgyvendinimu nelabai kas tuomet ir tikėjo. „Kai minėjom bibliotekos penkiasdešimtmetį 1986 metais, tuomet sakiau kalbą apie tai, jog matau biblioteką naujose patalpose, tačiau ir pats nelabai galėjau tuo tikėti“, - prisiminė K.Raudys.

Nepertraukiamas procesas

„Nepakeičiamų nėra, tačiau labai gerai, jog žmonės keičiasi, nes pokyčiai iškart pastebimi, o nauji žmonės atsineša ir naujų idėjų, sumanymų“, - apie gyvenimo pamėtėtas naujoves prašneko pašnekovas. Kaip apibūdino direktorius, bibliotekoje darbas vyksta nepertraukiamu procesu, kurio nereikia nei greitint, nei lėtint, tačiau kaip atgyja prisiminimai, tarybiniais laikais tekdavo ir visus įprastus darbus mest, kai bibliotekoje vykdavo tarybiniai suvažiavimai. Šiuo metu bibliotekoje apstu meninės išraiškos, nes čia savo darbus atskuba demonstruoti žymūs menininkai, džiugindami ne tik vietinius miestelėnus, bet ir atvykusius svečius. Pats direktorius mėgdamas tapybos kūrinius, jais puošia ir savo kabineto sienas.

Vertybės išlieka

Pasak K.Rudžio, didžiausios vertybės išlieka – tai šeima, ištikimiausi draugai, su kuriais visuomet miela susitikti ir pabendrauti. „Svarbiausias – fizinis kontaktas, su draugais visuomet yra ką kalbėti, todėl senesniems žmonėms kartais ir būna sunku, kai nebeturi artimų draugų ar giminaičių. Itin svarbu puoselėti tokius ryšius. Juk namas gali sudegti, o vietoj jo atsirasti kitas, menka čia vertybė, o žmonės kelia kitokius jausmus“, - teigė K.Rudys.

Direktoriaus ateities planuose – sutvarkyti Šventosios biblioteką, kuri glaudžiasi ne itin gerose patalpose. Žinoma, tam reikia lėšų, kurių visuomet sunku gauti, tačiau, kaip ne kartą buvo įrodyta, savosios vizijos reikia siekti.