Kultūros sostinės „gintarinis“ „Gintarėlio“ koncertas – padėka tėveliams ir Palangai

Naujausią savo šių metų gegužės pasaką pradėčiau taip: „Kai pirmadienį mūs numylėtame Saulėtekio take tvarkiau gėlyną, prastumdžiau gražiausius Palangos akmenis, ant žaliaskario šimtamečio senelio gluosnio šakos nutūpė nuo jūros atplasnojęs dičkis Paukštis vaivorykštinėmis akimis ir pasakė: „Klausyk, broli, jeigu nori nepasenti, ateik ateinantį penktadienį į Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos salę, ten vyks vieno iš energingiausių dabar mieste lopšelio-darželio „Gintarėlis“ kolektyvo koncertas – padėka „Mes – pajūrio vaikai“. Ateik. Širdis patirs džiaugsmą, kaip bitė, meduotą žiedą aptikusi. Bus pilna salė. O prie lango atskrisiu ir aš“.

Surengė įspūdingą
šventę
Jūros Paukštis vaivorykštinėmis akimis sakė tiesą.
Puošniai apsirengę „Gintarėlio“ vaikučių – koncerto dalyvių mamytės ir tėveliai mašinomis ir pėsčiomis tvino į V. Jurgučio mokyklos prieigas, lyg į Žemaičių Kalvarijos atlaidus. Nuotaikos – kaip ir privalu gegužės pabaigoje. O jeigu surimtėjant – ačiū visiems, surengusiems įspūdingą šventę.
Čia derėtų sąžiningai prisipažinti, kad Palangos mažųjų gerove lopšeliuose-darželiuose rūpinasi sąžiningi, vidinio padorumo sklidini, išsilavinę ir patikimi mažiausiųjų „palangučių“ pedagogai, kurių sukaupta patirtis pagarbiai vertinama visoje Lietuvoje. Juk „Gintarėlyje“ neseniai buvo susirinkę visi „sugintarėję“ valstybės mažųjų auklėtojai. Šia proga smagu paminėti, jog Palangos švietimo įstaigoms kurorto valdžios elitas dar nebuvo abejingas, pagal išgales ir biudžeto galimybes sąžiningai padeda finansiškai be problemų, kiek mena mano žurnalistinė atmintis, nuo pat 1991-ųjų metų.

Turtingi ir turiningi metai
„Gintarėlio“ mokslo metų pabaigos koncertą, kurį stebėjo ir visas gerbiamos Laimos Valužienės vadovaujamas miesto Švietimo skyriaus kolektyvas, V. Jurgučio pagrindinės mokyklos direktorė Laimutė Benetienė, kruopščiai parengė kūrybingiausieji kolektyvo pedagogai. Veikli „Gintarėlio“ lopšelio-darželio direktorė Ilona Milkontė negailėjo gerų žodžių Erikai Žukauskienei, Almai Matelienei, Inai Lideikienei, Valdonei Juozapavičienei, Mildai Kucevičienei ir, be abejonės, vaikučių „Gintarėlyje“ tėveliams. Viešai padėkota, padėkomis už finansinę paramą apdovanota net dvidešimt žmonių!
Pedagoginės – vadybinės patirties nestokojanti I. Milkontė kalbėdama priminė ryškiausius besibaigiančių mokslo metų akcentus, kai kurias „Gintarėlio“ kolektyvo pergales respublikiniame lygmenyje, laimėjimus už pavyzdingą aplinkos tvarkymą, sveikos gyvensenos tradicijų tęstinumą, taip pat dėmesį etnokultūrai.

Traukė širdingas
giesmeles
O vaikučiai, pasipuošę spindulingais vasariškais rūbais koncerte gal net už mieląjį dainininką palangiškį Eduardą Kaniavą kai kur geriau traukia širdingas giesmeles apie jūrą, vasarą, žuvėdras, linksmybes Palangos smėlynuose...
O bent 20 geraveidžių „Gintarėlio“ tėvelių, lyg kino festivalyje įteikiant „Oskaro“ prizus, iškėlę aukštyn visų lygių naujausią „kosminę“ fototechniką, tik spragsi, fotografuoja, nori įmažinti tą savo „gražiausią“, „geriausią“, „gabiausią“ artistą – dukrelę ar sūnelį, Pijų ar Kamilę, tą, kurie kaip niekas kitas pasaulyje moka apkabinti, pažvelgti į Mamą jos pačios akimis, ir to užtenka mažai, betgi didžiausiai, prasmingiausiai pasaulyje ir gyvenime laimei: „Myliu, myliu spust – prie širdelės glust!..“
Nes... „Nieko, nieko, jeigu širdelėje – NIEKO“.
„Gintarėlio šventę per langą nuo medžio šakos stebėjęs Paukštis vaivorykštinėmis akimis po koncerto tarstelėjo: „Sakiau, kad nesigailėsi...“

„Palangos tiltas” vykdo Spaudos, Radijo ir Televizijos rėmimo fondo projektą „Mes – Baltijos jūros vaikai”.