Kurhauzui – trijų hektarų teritorija

Kultūros paveldo departamento užsakymu valstybės įmonė „Lietuvos paminklai“ parengė Palangos Kurhauzo, kaip kultūros vertybės, išsaugojimo koncepciją. Pastarojoje yra pasiūlyti trys Kurhauzo teritorijų plotų variantai. Pirmajame variante vertybės teritorijos plotas siūlomas 1,57 ha, antrajame – 2,95 ha, trečiajame – 1,05 ha. Specialiojo plano organizatorius Kultūros paveldo Klaipėdos teritorinis padalinys patvirtino antrąjį koncepcijos variantą.

Vertybės sklypas – per mažas

Kaip „Palangos tiltui“ sakė koncepcijos rengėja, įmonės „Lietuvos paminklai“ architektė Irena Staniūnienė, planavimo uždavinys buvo nustatyti Kurhauzo teritorijos ir apsaugos zonos ribas, jų plotus, paveldosaugos reikalavimus bei konkrečių priemonių sistemą statinio teritorijoje ir apsaugos zonoje. Taip pat reglamentuoti žemės darbus, statinių ir įrenginių statybą, statinių aukštį, tūrį, užstatymo tankį, intensyvumą, išorės apdailos medžiagas, apželdinimą, transporto srautus.

Projekto vadovės teigimu, peržvelgus Kurhauzo istorinę raidą, susipažinus su grafine medžiaga bei apžiūrėjus teritoriją, matyti, jog vertinimo tarybos 2008 metų liepą patvirtintame apsaugos zonų plane nustatytos vertybės teritorijos ribos nesutampa su suformuotomis kadastrinėmis sklypų ribomis ir neatitinka XIX a. pab. – XX a. pr. buvusio sklypo struktūra ir yra per maža.

Siūloma koreguoti

Anot I.Staniūnienės, kalbant apie antrąjį patvirtintą variantą, siūloma esančias ribas koreguoti pagal suformuotų kadastrinių sklypų ribas, įtraukiant sklypą Vytauto g. 41/J.Simpsono g. 2 ir sklypą J.Simpsono g. 4. Taip pat į vertybės teritoriją siūloma įtraukti buvusio istorinio Kurhauzo parko teritoriją, ribojamą sklypų, suformuotų pagal J.Simpsono, S.Daukanto ir J.Basanavičiaus gatves.

Pasak projekto vadovės, vertybės saugojimo režimas yra autentiškos paskirties ir visus tvarkymo darbus privalu vykdyti nepažeidžiant vertingųjų savybių, kurios nustatytos šios kultūros vertybės pase. Taip pat prieš vykdant žemės darbus būtina atlikti archeologinius tyrimus.

Siekia sutvarkyti teritoriją

Paklausta, kodėl  siūloma Kurhauzo teritorijai nustatyti beveik 3 ha plotą, specialistė tikino, kad specialųjį planą finansuoja valstybė ir jai, kaip projekto vadovei, niekas jokio poveikio daryti negali, juolab pastato savininkai. Anot jos, siekta vienintelio tikslo – kad paveldosauginė teritorija, esanti miesto centre, būtų sutvarkyta ir ji visiškai neišnyktų. „Tolimesniame etape bus rengiamas specialusis detalusis planas, vadovaujantis Centrinės dalies ir paminklosauginio planų sprendiniais“, - sakė architektė.

Nurodytos gairės

I.Staniūnienės teigimu, paveldosaugininkai tik nurodo gaires, kad vieningai būtų tvarkoma teritorija bei atstatomas toks Palangai svarbus objektas. Pasak architektės, Kurhauzas yra vienas pirmųjų kurorto pastatų ir vertybės teritorija dalinai išlaikiusi autentišką užstatymo charakterį. „Tebėra išlikęs buvusio parko aplink Kurhauzą fragmentas – liepų alėja. Tačiau teritorijos vientisumą darko pietryčiuose suformuotas kadastrinis sklypas, kuris šiuo metu apjuostas metaline tvora. Dalis istorinės liepų alėjos atsiduria už šio sklypo tvoros. Be to, po gaisro išliko mūrinė ir medinė pastato dalys. Turima pakankamai medžiagos ir duomenų Kurhauzui atstatyti, nes jo didžioji autentikos dalis išliko. Jei ir atsiras kai kurios naujos dalys, tai jos pastatui suteiks tik estetinį vaizdą, bet nenusvers buvusios autentikos“, - apie Kurhauzo atstatymo galimybes kalbėjo architektė.

Projekto vadovė sakė, jog tikisi, kad miesto valdžia apsvarstys paruoštą koncepciją ir geranoriškai pareikš savo nuomonę.  I.Staniūnienės nuomone, tai būtų svarbus žingsnis prikeliant iš pelenų miesto simbolį.