Kurortų verslo planas – daugiau prašmatnių vestuvių

Vis daugiau jaunavedžių sulaukiantys Druskininkai ir Palanga tikisi, kad jų padaugės. Mat santuokų registracijos tvarką pakeisiančios Civilinio kodekso pataisos leistų labiau papildyti savivaldybių biudžetą.
Registruoti santuoką pajūryje ar kitose gražiose šalies vietose daugelį jaunavedžių paskatina romantiška aplinka.
Vestuvininkų pamėgti šalies kurortai vis rimčiau pradeda vertinti už santuokų registraciją gaunamas pajamas. Jos ėmė didėti po 2009 metų, kai santuokas buvo leista registruoti ne tik Civilinės metrikacijos skyriuose, bet ir vaizdingose vietose ar kitose patalpose. Nuo to laiko jaunavedžių pasirinktose vietose registruojamos santuokos kasmet populiarėja.
Palangoje nuo 2012 metų, kai ne Civilinės metrikacijos skyriuose buvo sutuokta 16 porų, per dvejus metus tokių santuokų registracijų padaugėjo daugiau nei 3 kartus.
Klaipėdoje 2010 metais pasirinktose vietose buvo 10 santuokų, o pernai taip buvo sutuoktos jau 77 poros.
Dėl to daugiau pajamų byra ir į savivaldybių biudžetą. Už įprastą santuokos registraciją valstybė yra nustačiusi 20 eurų mokestį. Vadinamoji išvažiuojamoji santuokos registracija kainuoja triskart daugiau – 60 eurų.
Pavyzdžiui, pernai Palangos savivaldybėje buvo sutuokta 260 porų, iš jų 51 santuoka įregistruota ne Civilinės metrikacijos skyriuje.
Rinkliava už santuokų registraciją kurorto biudžetą papildė beveik 6 tūkst. eurų. Panašią pinigų sumą surinko ir Druskininkai, kuriuose pernai buvo sutuoktos 197 poros, tačiau išvažiuojamųjų santuokų čia buvo net 60.
Pagal tokių santuokų skaičių Palanga ir Druskininkai užėmė atitinkamai ketvirtąją ir trečiąją vietą tarp visų šalies savivaldybių, į priekį praleidę tik didmiesčius Klaipėdą ir Vilnių.
Abiejų kurortų savivaldybių atstovai neabejoja, kad išvažiuojamųjų santuokų dar labiau padaugės leidus santuokas registruoti neatsižvelgiant į jaunavedžių ar jų tėvų gyvenamąją vietą. Tokią Civilinio kodekso pataisą Seime yra užregistravęs socialdemokratas Juras Požela. Šioms pataisoms jau yra pritarusi Teisingumo ministerija, Seimo kanceliarijos Teisės departamentas.
Jei Seime tokia idėja nesulauks pasipriešinimo, nesvarbu, kur gyvena, Lietuvos gyventojai bet kurioje šalies vietovėje galės tuoktis jau šią vasarą.
Tiesa, išskirtiniu kraštovaizdžiu nepasižyminčios savivaldybės nukentėtų, nes jų gyventojai galėtų sumainyti žiedus ten, kur jiems maloniau ir gražiau.
Užtat Palangos savivaldybė skaičiuoja, kad padidėjus vestuvių skaičiui iš santuokų registracijos kurorto biudžetas galėtų gauti mažiausiai 10 tūkst. eurų per metus. Šios pataisos priėmimo laukiantis Palangos meras Šarūnas Vaitkus jau planuoja Palangą paskelbti santuokų sostine ir ruošiasi visus jaunavedžius pakviesti prie jūros. „Mūsų kurorte yra visa vestuvėms pritaikyta infrastruktūra – didelis viešbučių ir restoranų pasirinkimas, įvairios pramogos“, – sakė Š. Vaitkus.
Druskininkų savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjo pavaduotoja Ramutė Juonienė sakė, kad priėmus pataisas kurortas jaunavedžių turėtų sulaukti dukart daugiau. „Norinčių tuoktis Druskininkuose sulaukiame gerokai daugiau, tačiau iki šiol jiems niekuo negalime padėti, nes jie gyvena kitose savivaldybėse. Jaunavedžių antplūdį ypač pajutome po to, kai buvo baigtas restauruoti ant ežero kranto esantis savivaldybės muziejaus pastatas. Čia registruojame daugiau nei pusę išvažiuojamųjų santuokų“, – pasakojo R. Juonienė.
Nemažai porų santuokai registruoti renkasi ir kitas vaizdingas Druskininkų vietas Nemuno pakrantėse, ant Liškiavos kalno ar upe plaukiančiame garlaivyje.
Palangoje populiariausios santuokų registravimo vietos yra šalia jūros esantys viešbučiai, paplūdimiai, Birutės parkas ir jame esantis Birutės kalnas su koplyčia.
„Apsukresni kitų savivaldybių gyventojai Palangoje gali susituokti ir dabar, nes santuokų registraciją varžantis įstatymas pas mus labai lengvai apeinamas. Kurorte labai daug kas turi įsigijęs antrąjį būstą, todėl vienam iš jaunavedžių mėnesį iki santuokos tereikia čia deklaruoti gyvenamąją vietą. Tiesa, jaunavedžiams tai – papildomas vargas, kurio priėmus įstatymo pataisas nebeliktų“, – pasakojo Palangos civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Vida Buivydienė.

„Lietuvos rytas“