Laužų – aukurų šviesa ant piliakalnių primins žemaičių krikšto istoriją

Ar žemaičiai turi švęsti šešių šimtų metų Žemaitijos krikšto jubiliejų? „Ne“, – atsako žemaičius vienijančio sambūrio „Būkime vieningi“ nariai Vaidas Želvys, Vaidas Lekstutis ir Olegas Titorenko. Paminėti jį reikia – tai istorinis faktas. Tačiau tikrai nesą ko švęsti bei džiūgauti.

Religiją riteriai kalaviju nešė
„Įsivaizduokite: jūs turite šeimą, turite vaikų, gyvenate pagal savo nusistovėjusias tradicijas, – pradėjo pokalbį Vaidas Lekstutis. – Tarkim, vieną kurią dieną jūs kepate pyragus ar kugelį, švenčiate savo šventę, kad ir gimtadienį. Ir staiga kažkas sugalvoja, kad jūsų tradicijos yra nevykusios, kad per tą patį gimtadienį jūs turite gerti samogoną ir ne šiaip sau kokį, o atitinkamai išvirtą. Jūs turite rengtis ne taip, kaip įpratę, ir dainuoti visai ne tas dainas, kurias metų metais dainuojate. Ir apskritai: jūs privalote elgtis visai ne taip, kaip elgdavotės šimtmečiais, sekdami savo tėvų ir senelių mokymu“.
Ir štai, ateina tokie naujų papročių diktuotojai ir pradeda aiškinti: rengtis jūs turite taip ir taip, dainuoti štai tokias, o ne kitokias dainas. Jūs, žinoma, paklausite: o kodėl? Aš to nenoriu. Aš noriu gyventi taip, kaip įpratęs: gyventi gamtoje ir santarvėje su ja. O jums atsako: ak taip? Jei nenorite, šekite – ir nupjauna jūsų vaikams galvas. Skamba žiauriai? Tačiau pažvelkime į istoriją: per kryžiaus žygius buvo nužudyta virš 12 milijonų žmonių.
„Mes neturime pamiršti šių skaičių. Ir to, kad taip barbariškai elgėsi – kalaviju krikštijo – Švenčiausios Mergelės vardu besidengiantis ordinas, pavaldus tuometiniams popiežiams. Tokiu būdu buvo nešama jų kultūra, jų tradicijos ir religija“, – prisijungė prie pokalbio kiti du pašnekovai.
Paminėti, bet ne švęsti
Pasak jų, jėga žemaičių kryžiuočiai nepaėmė. Kovojo kovojo, siuntė riterių armijas, ir vis tiek žemaičių neįveikė. Tada juos apgavo, liaudiškai tariant, „pakišo“.
„Paskutinis žemaičių raštas kunigaikščiui Vytautui buvo toks: „Mes esame laisvi dievo vaikai, ir tu neturi teisės su mumis taip elgtis“. Ką jie turėjo omeny? Laisvi dievo vaikai – nes žemaičiai buvo gamtatikiai. Jie gyveno darnoje su gamta. Jie jautėsi esą gamtos dalimi. Nebuvo jokių aukštesnių luomų ar kastų: visi buvo lygūs, bet ne vienodi – juk prieš gamtą lygūs visi“, – toliau dėstė V. Lekstutis.
Žemaičiai anuo metu gyvenę bendruomenėse. O dabartiniai piliakalniai buvę tam, kad jie galėtų apsiginti nuo priešų: bėdai esant, čia subėgdavo aplinkiniai gyventojai, susivarydavo gyvulius, susiburdavo ir gindavosi nuo užpuolikų. Kas gi buvo tie priešai? Ogi tie, kurie juos per prievartą krikštijo.
„Taip, yra ta diena. Čia mes jau nieko nepakeisime. Tačiau tądien, minėdami vadinamąjį žemaičių krikšto jubiliejų, mes jokiu būdu negalime švęsti, šokti ar dainuoti, nes juk nedarytume to per savo vaikų išžudymo metines. Taip, jūs minėtumėte šią datą: uždegtumėte žvakelę, pagerbtumėte žuvusiuosius. Bet manęs, jei žinotumėte, kad aš jūsų vaikus nužudžiau, tikrai nepasikviestumėte“, – tęsė V. Lekstutis.
Dabar gi, pašnekovų žodžiais situacija esanti tokia: į Žemaitiją atvažiuos tie, kurių paliepimu buvo nešama krikščionybė, krikštas. Žinoma, dabartinis popiežius ir prieš jį buvusieji katalikų bažnyčios hierarchai to nepakartotų.
Pasak kalbėjusiųjų, jiems labai patikęs Benedikto XVI-ojo išaiškinimas apie šeimas, kuris – lyg atsakymas norintiesiems įteisinti gėjų bei lesbiečių santuokas. Perfrazuojant popiežiaus žodžius, gamta surėdė taip, kad vyras ir moteris, du naujos gyvybės kūrėjai, sukuria ir šeimą. Tačiau tai esą dabar, o prieš šešis šimtus – ir dar daugiau metų, popiežių nurodymu paskutiniųjų Europos pagonių atžvilgiu buvo elgiamasi tiesiog nežmoniškai. Taip buvo.

Lėšos – iš kur?
O šiandien žemaičių kalbą, kultūrą ir tradicijas puoselėjantys „Būkime vieningi“ sambūrio nariai ne vien protestuoja prieš krikšto jubiliejaus šventimą. Jie pernai buvo surengę pasaulio žemaičių sueigą, jie kreipėsi į UNESCO dėl žemaičių kalbos išsaugojimo, bendrauja su Kultūros ministerija, su jos pagalba rengia įvairius renginius. Be to, pasak V. Želvio, bandoma Žemaitiją saugoti ir politiniu lygmeniu. Bendraujama ir su Seimo nariais žemaičiais, kurių, pasak pašnekovų, yra beveik pusė iš išrinktųjų.
Grįžtant prie Žemaitijos krikšto – šiai dienai Lietuvos institucijos jubiliejinių metų renginiams yra skyrusios aibę pinigų – apie 400 tūkst. Lt. O, anot V. Želvio, dar Gediminui Kirkilui tebesant premjeru, 2009-2017 metų programoje bažnyčių, koplyčių ir kitų religinių objektų atstatymui numatyta skirti iki 40 mln. Lt.
„Prie ko mes prieinam? Vatikanas, turintis milijardines sumas, prašo iš valstybės ir Savivaldybių pinigų savo – katalikų bažnyčios – turtui atstatyti. Iš kur tie pinigai – jie nuimami nuo kelių priežiūros, nuo kitų reikalingų objektų, net nuo kultūros ar sveikatos programų“, – teigė V. Želvys ir O. Titorenko.
Pasak kalbėjusiųjų, esą skaudu, kad religinėms bendruomenėms žemaičiai, lietuviai, dzūkai ir suvalkai per valstybės biudžetą turi aukoti pinigus. Pavyzdys: praėjusią savaitę 2013-ųjų biudžetą tvirtinusi Klaipėdos rajono savivaldybės Taryba apie 120 tūkst. Lt nuėmė nuo kelių tvarkymo programos ir apie 100 tūkst. Lt pridėjo religinėms bendruomenėms – ir žemaičių krikšto jubiliejaus renginiams finansuoti, ir bažnyčių suolams remontuoti. „Vatikanas pinigų tikrai turi, bet jis jau įprato būti išlaikomas. Ir mes kišame savo pinigus tiems, kurie mus per jėgą pakrikštijo“, – replikavo pašnekovai.
Kvies uždegti laužus - aukurus
„Mes jaučiamės esantys okupuoti. Esame okupuoti per ideologiją, pasaulėžiūrą, kultūrą ir religiją. Juk net mūsų istoriją galime vadinti iškreipta. Juk kas ją rašė? Tie, kurie mus nukariavo, tie, kurie laimėjo. Ir ką gi ordino kronikieriai rašo? „Jie – žemaičiai – buvo barbarai, jie priešinosi, jie ėjo prieš Dievą“. Būtent šios kronikos išliko, būtent jomis naudojosi istorijos vadovėlių rašytojai, ir būtent tokios istorijos mokyklose mokomi mūsų vaikai“, – kalbėjo sambūrio „Būkime vieningi“ atstovai.
Jie sakė suprantą, jog išsakytoji pozicija esanti griežta. Supranta pašnekovai ir tai, kad daug žmonių turi kitokią nuomonę – sambūris pasirengęs diskusijai. Tačiau jie labai nori, kad vis dėlto būtų atkreiptas dėmesys į tai, kokiu būdu iki Žemaitijos krikštas buvo atneštas, ir kad šie faktai nebūtų pamiršti.
„Mes rengiame savotišką atsaką visiems pompastiškiems krikšto jubiliejaus paminėjimo renginiams. Beje, benagrinėdami senąsias žemaičių žinyčias, aptikome tokį faktą – Vytautas su Jogaila atjojo į Žemaitiją, užgesino šventą amžinąją ugnį prie Betygalos ir toje vietoje pradėjo krikštyti žemaičius. Išeitų, kryžiuočiai žemaičius pjovė, o krikštijo lietuviai. Bet dabar nebenagrinėsime žemaičių ir lietuvių santykių, o paminėsime tai, jog vidurnaktį iš birželio 23-osios į 24-ąją rengiame akciją. Visoje Žemaitijoje, ant kiekvieno piliakalnio kviesime uždegti atminties laužus – ir tai bus lyg savotiškas protestas. Gal ne visi laužai bus įžiebti vienu metu, bet svarbu tai, kad simbolinė jų, lyg senovės aukurų, šviesa sukviestų visus prisiminti: kaip iš tikrųjų mes, žemaičiai, buvome pakrikštyti“, – sakė V. Lekstutis, V. Želvys ir O. Titorenko.