Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Palangos miesto filialo pirmininkė Daina Vitkauskienė: „Technologijos neregiams – ne pramoga, o gyvenimo būdas“

Pasak Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Palangos miesto filialo pirmininkės Dainos Vitkauskienės, į projekto mokymus įsitraukė apie dešimt bendruomenės narių. „Mes esame turbūt jauniausias Sąjungos filialas. Labai neseniai susikūrę – tik 2024 m. O Lietuvoje tokių filialų yra apie 50. Mes labai norime visko: žinoti, mokėti, visur dalyvauti. Todėl, kad Palangoje gyvena neeiliniai žmonės. Tai žmonės, kurie kažkada užėmė atsakingas pareigas, kažką įdomaus veikė gyvenime ir neteko regėjimo. Jie, aišku, ne visi, bet dauguma neužsidaro namuose. Jie nori gyventi aktyviai, klausytis garsinių knygų, keliauti, sužinoti, bendrauti tarpusavyje.“

Į projektą, pasak D. Vitkauskienės, bendruomenės narius paskatino įsitraukti ir tai, kad mokymų tema jiems labai aktuali. Nors Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga savo nariams organizuoja specializuotus užsiėmimus, kiekviena papildoma galimybė pasimokyti leidžia pasitikrinti žinias ir sužinoti ką nors naujo.

„Mokymuose dalyvauja apie dešimt mūsų bendruomenės narių, nes naudotis technologijomis mums ne pramoga, ne žaidimas, ne laisvalaikio skrolinimas. Tai mūsų gyvenimo būdas. Ko nemato mūsų akys, mums labai dažnai padeda šitos technologijos. Ir kuo geriau jas įvaldome, tuo labiau tampame savarankiškesni, laisvesni. Galime savimi ir kitais pasirūpinti.“

Projekto „Skaitmeninis pasaulis paprastai“ mokymuose dalyviai mokėsi apie dalykus, su kuriais daugelis susiduria kasdien: socialinius tinklus, interneto svetaines, bankininkystę, e. sveikatą, prekių užsakymą internetu. Dalis informacijos LASS nariams nebuvo visiškai nauja, nes jie turi galimybę mokytis ir specializuotuose savo organizacijos užsiėmimuose. Tačiau, D. Vitkauskienės teigimu, bendri mokymai leido pažvelgti plačiau. „Mes praplėtėme akiratį. Sužinojome bendrų dalykų: apie „Facebook“, draugus, sekimą, ko atsisakyti, ką daryti, kai matai vienokį ar kitokį turinį. Ar paspaudus „patinka“, parašius komentarą tas įrašas tampa labiau matomas? Apie interneto svetaines, bankininkystę, kaip užsisakyti prekes iš „Barboros“.“

LASS Palangos miesto filialo nariai turi ir savo bendravimo kanalus. „Mes turime savo grupę „Palangos neregių ir silpnaregių bendruomenė LASS“, uždarą „messenger“ grupę, kur dalijamės informacija. Tai norisi žinoti kaip tai tinkamai valdyti“

Mokymuose kalbėta ir apie dirbtinį intelektą. Neregiams tai nėra vien nauja technologinė mada – įvairūs įrankiai gali labai konkrečiai padėti orientuotis aplinkoje, perskaityti informaciją ar atpažinti daiktus.

„Neregiai naudojasi „ChatGPT“ ir kitais įrankiais. Pavyzdžiui, kamera galima parodyti kambarį ir paklausti, kas jame yra, kur stovi kėdės, kur atsisėsti. Parduotuvėje galima nufotografuoti prekę ir sužinoti, kas tai, kur ji yra. Klaipėdos autobusų stotyje nufotografuojame lentą, kurioje parašyta, kada išvyksta autobusas, ir dirbtinis intelektas mums tai perskaito. Tai didžiulė pagalba“

D. Vitkauskienė pabrėžia, kad tokios technologijos neregiams ypač svarbios todėl, kad jos leidžia savarankiškai atlikti tai, ką regintis žmogus gali padaryti tiesiog pažvelgęs. „Jaunimas užsisako picą ir jam atrodo – kas čia tokio? Mums tai yra išgyvenimo būdas, nes nelengva tai padaryti tiesiog nuėjus į parduotuvę.“

D. Vitkauskienė sako, kad projekto mokymuose svarbus buvo ne tik pats užsiėmimas. Žmonės mokėsi vieni iš kitų, pasitikrindavo, ką jau moka, o išgirdę naują dalyką dažnai jį išbandydavo kartu. „Landžiojome, bandėme ir vieni kitiems padėjome. Tu dar to nemoki, dar tą pasidarom. Taip ir užsimezga bendrystė“

Pasak D. Vitkauskienės, dauguma į mokymus ateinančių organizacijos narių yra vyresnio amžiaus – vieniems per 70, kitiems jau daugiau nei 80 metų. Tačiau amžius netrukdo naudotis išmaniaisiais telefonais ir kitomis technologijomis. Atvirkščiai – kuo daugiau jų išmokstama, tuo lengviau gyventi.

Technologijos kartu tampa ir bendravimo priemone. Projekto veiklos LASS nariams buvo proga išeiti iš namų, susitikti su kitais žmonėmis, pasikalbėti prieš užsiėmimą ir po jo. Net atėjimas į renginį reikalauja pasiruošimo – susitarti, kada ir kaip atvykti, susitikti su kitu žmogumi, o kartais, jei lieka laiko, dar ir užsukti kavos. „Daug socializacijos prieš ir po šitų visų renginių“, – juokiasi D. Vitkauskienė.

Ji pastebi, kad tokie susitikimai ypač svarbūs nedidelio miesto bendruomenei. Nors Palangoje žmonės vieni kitus pažįsta, susitinka įvairiose veiklose, tačiau kiekvienas renginys dažnai tampa priežastimi susitikti ir dar kartą. 

D. Vitkauskienės teigimu, panašių mokymų poreikis išlieka didelis. Technologijos nuolat keičiasi, telefonuose atsiranda naujų funkcijų, atnaujinamos programėlės, todėl tai, ką žmogus išmoko šiandien, po kurio laiko gali veikti jau kitaip. Tačiau svarbu ne tik išmokti konkretų veiksmą – svarbu žinoti, kad iškilus problemai galima klausti, bandyti ir padėti vieni kitiems.

Agnė Benetytė