Nušuoliavo gintarinė vasara, užversdama kalendoriuje paskutinius lapus. Džiugu, kad vasaros mėnesiai buvo šilti ir saulėti, derlingi ir svetingi, sukvietę į kurortą tūkstantines poilsiautojų minias.
Gelstantys medžių lapai ir į svetimus kraštus išskrendantys paukščiai primena, kad į duris jau beldžiasi auksinis ruduo, kuris atveš didelį vasaros kraitį, suskaičiuos atliktus darbus, užaugintas gėrybes. Metų pusmetis buvo derlingas ir literatų klubo „Takai per kopas“ kūrėjams. Savo poezijos knygas išleido ir pristatė visuomenei literatai Vaiva Milončiūtė, Agnė Dragūnaitė, Anelė Emilija Mažeivaitė, Albinas Antanas Kazlauskas ir Jonas Pivoris.
Tad šios gintarinės ir derlingos vasaros atsisveikinimui skiriame keliolika klubo literatų kūrinėlių.
PALANGA
Dangus virš jūros mėlynuoja,
Krantan vis ritasi banga,
Į saulę stiebiasi guboja,
Už jų triukšminga Palanga.
Tenai ne vienas rado vietą
Tarp ieškančių prasmės žmonių.
Ten buvo daug darbų pradėta,
Sunkių, bet nuostabiai gražių.
O kartais nesėkmės lydėjo -
Reikėjo viską čia iškęst,
Kol miestas mūsų išgražėjo -
Dabar tuos darbus reikia tęst.
Kas netikėtai čia užklysta,
Ar vasarą, ar kai ruduo,
Visi kaip vienas pripažįsta -
Vilioja Baltijos vanduo.
Jeigu nebūtų šičia jūros,
Auksinio smėlio prie krantų -
Tu netikėk, kad vien tik oras
Paverčia miestą stebuklu.
Jonas Brazdžionis
.........................................................................
vasaros kaitra...
grindinio dūsavimas
limpa prie pado.
......................
vidurvasaris
šviestuvus puošia balti
kirai nutūpę
.........................
rūkas apgaubė Palangą
vasaros kaitroj
brenda miražai
į šaltus gniaužtus
atsigaivinti
..........................
Palangos miestelis
matė daug žvejų
kol mintis šoko
ant smėlio kruopelyčių
.............................
vasaros
lašai varva
sotindami alkį
kūnas kvėpuoja
žemės grožiu
valandas sustingdo
debesų gaiva
Eglė Baranauskaitė
.........................................................
KUR MANO LAIVAS?
Kur mano laivas?
Kur baltos burės?
Noriu išplaukti
Į mėlyną jūrą.
Vėjas sušiaušė
Bangas putotas;
Išplaukė laivas,
Liko tik luotas.
ŠELMIS VĖJAS
Vėjas pušį apkabino,
Apkabinęs pašokdino
Ir nukūrė į pajūrį;
Sukedeno smilgom plaukus -
O paskui bangom nujojo,
Su žuvėdrom nuplasnojo...
Tu nebūk tas šelmis vėjas,
Apie meilę man kuždėjęs.
Marytė Jurgaitytė – Žiūraitienė
..............................................................
VAKARO SERENADA
Kai leidžias saulės karūna iš lėto,
Pavargus po kelionės, pailsėt,
Skubu prie upės, prie akmens grublėto,
Pasiklausyt lakštingalų giesmės.
Vakaris vėjas bangeles paglosto,
Šukuoja medžių garbanas žalias.
Jaučiu vėjelio bučinius ant skruostų,
Tarsi sėdėtų prie manęs šalia...
Pievelėj žiogas virpina smuikelį,
Jo garsas nuplaukia sraunia upe...
Lakštingala viršūnėje berželio
Jam pritaria melodija skambia.
Aplink girdžiu kaip čiulba, čirškia, suokia
Paukštelių giesmės bendrame chore...
Su žavesiu klausaus balsais visokiais
Sukurtą serenadą vakare...
Albinas Antanas Kazlauskas
.....................................................................
ČIA PUŠYS OŠIA
Pro ūkaną ba
Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentarų kol kas nėra.