Logopedė Danguolė Petrauskienė: „Vaiko kalba lavėja su varlės ir klouno personažais“

Kiekvienas tėvelis su džiaugsmu laukia pirmojo savo vaiko žodžio, džiugina netgi ir pirmasis garsas, tad nieko negali būti ausiai mieliau, kaip taisyklingai suregztas sakinys, o vėliau ir visas pokalbis. Tam, jog pasiekti tokių rezultatų, kartais prireikia ir pagalbos. Deja, kaip patikino logopedė Danguolė Petrauskienė, vaikų, turinčių kalbos sutrikimų nemažėja, atvirkščiai, kasmet jų vis daugiau, o vienos priežasties rasti neįmanoma. Jų gali būti daug ir įvairių, tačiau, kaip pastebėjo logopedė, svarbu laiku suteikti vaikui pagalbą, jog ateityje nebekiltų jokių problemų.

Kalba neatsiejama nuo pirštų judesių

Pastebėta, jog vaikams turintiems kalbos sutrikimų, dažnai būdingi didesni ar mažesni bendrosios motorikos sutrikimai bei nepakankamas smulkiosios pirštukų motorikos išsivystymas. Rankų pirštukų judesiai yra glaudžiai susiję su kalbos funkcija. Todėl šių judesių tobulinimas yra labai svarbi bendrojo vaiko ugdymo dalis. Mokslininkai, nagrinėjantys vaikų smegenų veiklą bei vaikų psichiką, pažymi didelę stimuliuojančią rankų funkcijų lavinimo reikšmę. Rusijos Vaikų ir paauglių fiziologijos instituto mokslininkai nustatė, kad vaikų kalbos išsivystymo lygis tiesiogiai priklauso nuo subtiliųjų rankų pirštų judesių susiformavimo. Ištyrus didelį skaičių vaikų ir atlikus daug bandymų, buvo nustatytas dėsningumas: jei vaiko pirštų judesių išsivystymas atitinka vaiko amžių, tai ir kalbos išsivystymas paprastai būna amžiaus normos ribose. Tačiau jei pirštukų judesių vystymasis atsilieka, lėčiau vystosi ir kalba, nors bendroji motorika gali būti išlavėjusi pakankamai. Visi mokslininkai, tyrinėję vaikų fiziologiją, sutinka, kad vaikų rankų pirštų judesių lavinimas yra vienas svarbiausių faktorių, stimuliuojančių kalbos vystymąsi, įtakojančių geresnį artikuliacinės motorikos išsivystymą, rankos pasirengimą rašymui ir svarbiausia – didinančių galvos smegenų žievės darbingumą. Apie tai, jog smulkiosios motorikos lavinimas išties labai svarbus procesas, papasakojo ir logopedė D.Petrauskienė. „Atrodo, elementarūs veiksmai, tokie kaip pūtimas, rutuliuko ar šaukšto laikymas, įvairios dėlionės, artina prie siekiamo rezultato“, - atskleidė logopedė.

„Miklūs piršteliai – graži kalba“

Vaikams kalbos sutrikimus padedanti šalinti moteris, dalyvaudama projekte „Miklūs piršteliai – graži kalba“, pabrėžia, jog pirštelius miklinti reikia pradėti nuo tų pirštų taškų (jie būna pirštukų galuose), kurių veikla yra tiesiogiai susijusi su galvos smegenų žievės veikla. Būtina lavinti visų vaikų smulkiąją motoriką, tačiau, jei vaiko raumenų tonusas per žemas arba per aukštas, būtina dirbti papildomai. Masažuoti privaloma abiejų rankų pirštus, nes kiekvienas jų „atsakingas“ už savo smegenų pusrutulį. Svarbiausias, kaip paminėjo logopedė, yra nykštys. „Naudoju stimuliuojančius rutuliukus, kurie netgi nuramina vaikus prieš miegą“, - atskleidė logopedė. Kartais, pasak moters, pakanka ir šalia esančių dalykų, randamų gamtoje. Tad logopedės kabinete taip pat yra šių priemonių – įvairių medžių vaisių, kaštonų, giliukų, kankorėžių, kurie delniukuose užčiuopia tam tikrus taškus.

Žaisdami mokosi

Kaip pabrėžė logopedė, mažieji pas ją mielai lankosi, nes taikoma metodika jiems tinka. „Vaikai turi du personažus, su kuriais ir keliauja vystymosi keliu – varlė ir klounas. Mažiesiems buvau suorganizavus renginį, pavadintą „Cirko arena“, jie atvyko tarsi į gimtadienį, buvo papuošti kepurėlėmis, stalas dengtas cirką simbolizuojančiais elementais. Pavyzdžiui, išmargintose lėkštėse jie regėjo tiek spalvų, jas įvardindami jie mokosi. Svarbiausia, jog vaikų tokia metodika nevargina, atvirkščiai, jiems teikia malonumą“, - savo taikoma metodika pasidalino logopedė.

„Kai būna minima kokia šventė, būtinai stengiamės ją su vaikais ir paminėti. Pavyzdžiui, visi minėjom Valentino dieną, vaikai mokėsi tarti žodį „širdelė“, kuriame svarbus garsas „š“, duodu širdelę vaikui, jis man ją grąžina. Visuomet patariu ir tėvams niekuomet per prievartą nereikalauti pasakyti vieną ar kitą žodį taisyklingai, galima tiesiog šiaip ištarti, išgirdus vaiką jį sakant negerai, tuomet jam geriau įsimena“, - patarimais pasidalino logopedė.

Kaip papasakojo D.Petrauskienė, labai įmantrių dalykų, siekiant sudominti vaikus nė nereikia. Užtenka ir spalvotų segtukų, pavyzdžiui, minint Vasario 16-ąją vaikai iš jų dėliojo vėliavą. „Ir labai mielai jie tai darė“, - patvirtino ir specialistė.

Privalo prisidėti visi

„Aš viena viso darbo taip pat negaliu padaryti, tam reikia tęstinės veiklos. Prie vaiko kalbos sutrikimų gerinimo privalo prisidėti tiek pedagogai, tiek tėvai. Aš visada sakau, jog vaiko sveikata – mūsų rankose“, - teigė D.Petrauskienė, patikinusi, jog pastangas išties regi. „Svarbiausia – reikia mylėti savo darbą, tuomet ir visos užduotys vaikams nebus tokios nuobodžios. Aš tai matau ir auklėtojų veiklose, jos kruopščiai užsiima įvairiomis užduotimis“, - papasakojo logopedė, savo veiklą dalinanti tarp lopšelio-darželio „Gintarėlis“ ir Pradinės mokyklos.

Nors yra kalbama, jog šiuolaikinėje visuomenėje tėvai nuolat skubėdami savo vaikams per dieną gali skirti vos keletą minučių, visgi tai padaryti – padėti savo vaikui tobulėti – labai skatinamas dalykas, juo labiau, jog visa aplinka, supanti mažuosius, gali būti ugdomoji. 

Didžiausią stresą vaikams kelia, kaip paminėjo specialistė, tai, jog jie viską suprasdami ir žinodami, kaip reikia pasakyti, to padaryti negali, o norint išvengti tokių sunkumų, patartina kuo anksčiau suteikti vaikui pagalbą. Pati turėjusi asmeninės patirties, kaip laiku suteikta pagalba vaikui pakeitė gyvenimo kokybę, ji tai padaryti pataria ir kitiems. „Jeigu galima padėti, kodėl to nepadaryti?“ - retoriškai klausė logopedė, savo dienas leidžianti tarp mažųjų, siekiančių kuo taisyklingiau ištarti garsus.