Mažieji palangiškiai bendravo su poete Z. Gaižauskaite

„Ėmė pelėda šarkos prašyti: / Šarka, išmokyk mane rašyti“, – tai nuolat keliaujančios į susitikimus su vaikais, visoje Lietuvoje žinomos ir mylimos vaikų poetės Zitos Gaižauskaitės eilutės.
Išleidusi daugiau nei tris dešimtis knygelių vaikams, šį kartą autorė pristatė savo naujausią rinkinėlį „Kur keliauji, debesėli“. Rinktinėje spausdinami geriausi poetės kūrinėliai, buvę išbarstyti bene dvidešimtyje plonučių knygelių. Jie skirti 6-10 metų vaikams, tiems, kurie dar tik pradeda pažinti raideles, kuriems reikės tėvelių, mamyčių, sesučių ar broliukų pagalbos. O vyresnieji skaitytojai, tikimės, patirs skaitymo malonumą, kuris gal nors trumpam pakeis kompiuterių ekranus. Tęsdama geriausias vaikų poetų – A. Matučio, M. Vainilaičio – poezijos tradicijas, Z. Gaižauskaitė kuria klasikinį trumpą eilėraštį, tikrovę paverčiantį pasaka, pratindama mažuosius pajusti gimtosios kalbos grožį.
Pasveikinti poetę ir pasidžiaugti jos kūryba į Vaikų biblioteką sugužėjo lopšelio darželio „Pasaka“ auklėtiniai ir vyresnėliai svečiai, matyt, užaugę su Z. Gaižauskaitės eilėraščiais. Iškilmingai pristatytas mažųjų rankelėmis išradingai sulipdytas mūsų Palangos miesto maketas – tai šios ugdymo įstaigos vykdomo projekto „Miestas, kuriame aš gyvenu“ rezultatas. „Pasakos“ bendruomenė tikisi, jog visi nuveikti darbai darbeliai suguls į ateityje numatytą išleisti knygelę. „Džiaugiasi širdelė, kad turiu tėvynę šalį gintarinę“, – renginį šauniai pradėjo mažieji dainininkai, melodingai klausdami, kas yra tėvynė, kas yra gimtinė?
Netruko mažieji ir atsakymo sulaukti: iš sausakimšos salės gilumos, apsirėdžiusi paslaptingąja miško gyventoja, juos pavasarinėmis eilėmis pradžiugino ilgai laukta poetė. „Miško motule“ save tituluojanti viešnia sekė pasakas ir iš sunkaus krepšio traukė „Saulytę“, „Gandrą gandrininką“, „Vilką pilką“, „Ežiuką mažiuką“, kartu su mažaisiais klausytojais prašė greičiau parnešti pavasarėlį. Vaikai, nustebinti originalaus poetės kūrybos pristatymo, noriai dėvėjo atneštas kaukes ir įsikūnijo į mišo gyventojų vaidmenis. Skambūs eilėraščių rimai vijo vienas kitą ir ragino spėti: kokį eilėraščio žodį eilutėje nutyli poetė. Ir mažam, ir dideliam labai smagu matyti, kaip greitai gimė ketureiliai. Ne tik vaidino, o ir barėsi vaikai – lyg varlės kvaksėjo visi susirinkę, susidomėję klausėsi dar negirdėtų eilėraštukų apie gyvūnėlius, jų geruosius poelgius. „Kur keliauji, debesėli?“ – klausė mažųjų poetė, o jos eilėraščiai – tarsi meilės ir atidos vaiko pasauliui padiktuoti atsakymai: ugnelė užkurta, grybų košė su kiškelio pyragėliais iškepta, kartu sušoktas net uodų šokis. Poetė kvietė mažylius paskaityti miško abėcėlę, tapti tikraisiais knygos bičiuliais.
Renginio pabaigoje vaikai su malonumu apžiūrėjo bibliotekos darbuotojų paruoštą poetės Zitos Gaižauskaitės išleistų knygelių parodą, įsigijo knygelių su rašytojos autografu. Šventiniam šurmuliui pasibaigus, skirstėmės palytėti švelnaus poezijos debesėlio, džiaugdamiesi, kad sulaukėme daug metų su kūryba nesiskiriančios poetės. Dėkojame už įdomų susitikimą, nuoširdumą, žaismingumą ir staigmenas.