Mažosios Lietuvos knygų link

Palanga – įspūdinga tautų, kultūrų,  jų istorijų kryžkelė. Dabar dalis Prūsijos , Nemirseta ir jos apylinkės įeina į Palangos miesto ribas.                                                

Mažosios Lietuvos vardą pirmas panaudojo vokiečių mokslininkas taip apibrėždamas  Rytų Prūsijos teritorijas, kuriose didžiąją dalį gyventojų sudarė lietuviškai kalbanti dalis. Sakant lietuviškai, kalbanti dalis dalinosi į dvi dalis: prūsų ir lietuvių kalbas. Kaip pabrėžė prof . H.Arnašius, lietuviška šnekta rėmėsi pietvakarių žemaičių tarme, nes tuo metu bendrinės lietuvių kalbos dar nebuvo. Prūsijos valdžia visus potvarkius, nurodymus rašė ir leido ne tik vokiečių, bet ir lietuvių, prūsų, lenkų kalbomis.  Iš čia ir pirmoji lietuviška knyga: M.Mažvydo „Katekizmas“. Ją išleido Prūsijos valdžia, kad lietuviškai kalbantys galėtų melstis ir giedoti sava kalba.

Prūsijoje pasirodė pirma grožinės literatūros knyga - K. Donelaičio „Metai“, pirma Biblija  ir dar daug kitų lietuvių kalba ir lietuvišką  prigimtį puoselėjančių leidinių ir knygų. Pirmąją dainų šventę surengė Vydūnas ant Rambyno kalno. 

Labai svarbų vaidmenį Rytų Prūsija suvaidino lotyniškų rašmenų draudimo laikotarpiu. „Varpas“, „Aušra“ ir kiti leidiniai, kartu su lietuviškom maldaknygėm, giesmynais, kalendoriais knygnešių buvo slapta gabenami į  Lietuvą.

Po karo atvykęs gyventi į Priekulės apylinkes Domas Kaunas pažino dar likusius ten gyventi šišioniškius  ( nuo žodžio šišion- čia, šičia ), tiek lietuviškai, tiek vokiškai kalbančius. Didžioji dalis  šišioniškių, nepriėmusių TSRS pilietybės, nuo 1957 metų išvyko gyventi į Vokietiją. Bet dalis liko Lietuvoje. Kartu jie galėjo pasidalinti tuo palikimu, kuris jiems buvo įprastas nuo pat vaikystės: tvarka, noru  mokytis, švara ir liuteroniška  religija. Juos visur lydėjo knyga, kitokie spausdinti leidiniai.

Domas Kaunas, būdamas Vilniaus universiteto studentu, pradėjo savo mokslininko kelią vaikščiodamas po Klaipėdos krašto kaimus ir gyvenvietes pas žmones, rinko jų gyvenimo ir istorijos faktus, nuotraukas ir spausdintus leidinius bei knygas. Daug informacijos jis surinko lankydamas kapines, nurašydamas užrašus ant kapų, ieškodamas ir surasdamas žymių šio krašto žmonių palaidojimo vietas. Viena iš tokių yra Kuršių marių vyriausiojo žuvų inspektoriaus Ernsto Berbomo kapas  Muižės kapinaitėse  kelyje Kintai-Ventė. 

Kaip man pasakojo dabar jau amžiną atilsį Petras Jakštas, iš kapinių Domas Kaunas grįždavo šlapias, dažnai išsipurvinęs, tai mano žmona, sakė P. Jakštas, džiovindavo ir skalbdavo kai kuriuos drabužius.

Galiu drąsiai teigti, kad Domas Kaunas surinko vieną geriausių ir svarbiausių Mažosios Lietuvos rašytinių leidinių biblioteką. Mačiau ją, varčiau knygas savo rankose ir be galo džiaugiaus, kad buvo autoriai, kurie jas parašė, buvo leidėjai, kurie jas išleido į gyvenimą, bet labai gilią pagarbą išreiškiau ir tiems, kas jas labai švariai naudojo ir paliko kaip rašytinio paveldo paminklus.                                                     Visus savo įspūdžius prof. Domas Kaunas  aprašė savo knygoje „Mažosios Lietuvos knygų link“.  Knyga skaitosi labai lengvai, o tie žmonės, kuriuos aprašo autorius  tampa artimais ir mielais Tau žmonėmis. O taip pat  skaitytojams primins daugybę faktų iš Klaipėdos krašto, o ir visos Mažosios Lietuvos gyvenimo ir kultūros kuri lydėjo to krašto žmones nuo mažens iki amžinosios kelionės.

Liepos 18dieną 17 val. Palangos bibliotekoje susitikimas su profesoriumi Domu Kaunu. Jis skaitys paskaitą K. Donelaičio  300 –jų gimimo metinių proga. Kartu bus pristatytos knygos „Mažosios Lietuvos knygų link“ ir „Jurgio Platerio biblioteka – Lietuvos knygos kultūros ir mokslo paminklas“.

Dr. Antanas Venckus