Meras ir 12 jo pavaduotojų

Žaidimai, kaip ir visos pramogos, kainuoja nemažai.  Dar brangiau atsieina politiniai žaidimai, kai politikų ambicijų užgaidų tenkinimui mokama ne asmeniniais, o biudžeto pinigais.

Palangos savivaldybės tarybos valdančiosios daugumos akcija “Nuversk vicemerą E.Krasauską” kurorto biudžetui kainuos daugiau nei 63,5 tūkstančių litų.  Tiek savivaldybė buvusiam mero pavaduotojui turės sumokėti už priverstinę pravaikštą nuo 2009 metų lapkričio 12 dienos iki 2010 metų liepos 27 dienos, už tą laikotarpį priklausančius Sodros mokesčius, vieno mėnesio išeitinę kompensaciją ir už nepanaudotas atostogas.

Kad slapto balsavimo biuletenio pavyzdžio pagalba pernai rudenį vicemerą atstatydinusi taryba žaidžia biudžeto pinigais, buvo aišku iš karto. Užuot pripažinusi savo klaidą ir atšaukusi neteisėtą tarybos sprendimą, savivaldybė “įjungė kvailelį” ir teismui mėgino įrodyti, kad balsadėžėje atsidūręs biuletenio pavyzdys yra galiojantis.  Esą, pagal tarybos reglamentą, negaliojančiais biuleteniais pripažįstami nepatvirtinto pavyzdžio biuleteniai, biuleteniai, kuriuose pažymėtų pavardžių skaičius viršija renkamų pareigūnų skaičių arba pažymėtas daugiau kaip vienas pasirinkimui duotas teiginys.  O apie biuletenio pavyzdį reglamente nėra pasakyta nė žodžio.

Teismui teko priminti, kad pagal tą patį tarybos reglamentą, balsuojama tarybos patvirtintais balsavimo biuleteniais, o ne balsavimo biuletenių pavyzdžiais.  Todėl E.Krasausko skundą išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos administracinis teismas padarė išvadą, kad balsavimo biuletenio pavyzdį pripažinusi balsavimo biuletenio originalu, balsų skaičiavimo komisija jį kaip balsą užskaitė nepagrįstai.

Sprendžiant vicemero likimą, šis balsas buvo vienuoliktasis ir lemiamas. Pripažinus jį neteisėtu, už E.Krasausko atstatydinimą būtų surinkta tik 10 balsų, o tai nėra būtina pusė tarybos. Šio fiasko pasekmės miesto valdžiai būtų skaudžios - neatstatydintas E.Krasauskas pusei metų būtų įgavęs imunitetą ir vėl mėginti jam reikšti nepasitikėjimą valdžia būtų galėjusi tik šiemet gegužės viduryje.  Miesto vadovai matyt buvo įsitikinę, kad tai Palangos miestui ir palangiškiams turės katastrofinių padarinių, jei ryžosi bylinėtis nepaisydama gresiančių išlaidų.

Tačiau biudžeto patirti nuostoliai galėjo būti gerokai mažesni.  Teismas E.Krasauską atstatė į mero pavaduotojo pareigas ir įpareigojo savivaldybę nuo 2009 metų lapkričio 12 dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos sumokėti jam už priverstinę pravaikštą.  Gegužės 14 dieną priimtas šis teismo sprendimas būtų įsigaliojęs po 14 dienų.  Dar kelias dienas būtų užtrukę jį iš Klaipėdos atsiųsti į Palangos savivaldybę.  Tuomet E.Krasausko priverstinė pravaikšta ir mokesčiai valstybei savivaldybei būtų kainavę apie 42,2 tūkstančio litų.

Tačiau gavęs nedviprasmišką apygardos teismo įvertinimą, miesto meras Vytautas Stalmokas sumanė jį apskųsti Vyriausiajam administraciniam teismui.  Matyt, jis tai darė įvertinęs riziką.  Bylomis apkrautas aukštesnis teismas savivaldybės apeliaciją būtų nagrinėjęs ne anksčiau, kaip po metų.  Jei ir čia savivaldybė būtų pralaimėjusi, E.Krasauskui išmokamos priverstinės pravaikštos suma būtų pasiekusi 200 tūkstančių litų sumą.  Rizikuojant tokiomis biudžeto lėšomis bylinėtis iki galo gali tik stiprių argumentų turinti šalis.

Be reikalo nepakelk, be garbės nenuleisk.  Toks turi būti ne tik kario, bet ir valdžią turinčio valstybės pareigūno principas.  Ant automobilių yra klijuojamas ir kitas, gal merui suprantamesnis šūkis, kuris iš rusų kalbos verčiamas daugmaž taip - “Neįsitikinęs nelenk”.

Jau po mėnesio mero argumentai nublanko ir noras teismuose ieškoti teisybės išseko.  Birželio pabaigoje Palangos miesto savivaldybės tarybos vardu V.Stalmokas savo skundą atsiėmė. Šis kurorto tarybos pareiškimas Vyriausiajame admininstraciniame teisme buvo išnagrinėtas liepos 26 dieną ir apeliacinis procesas buvo nutrauktas.  Liepos 27 dieną teismo sprendimas dėl E.Krasausko įsiteisėjo.

Taip, asmeninių ir vienašališkų V.Stalmoko veiksmų  dėka, E.Krasausko priverstinės pravaikštos laikotarpis užsitęsė dar beveik 2 mėnesius ir Palangos biudžetui papildomai kainuos apie 21,4 tūkstančio litų. Atsiimdamas apeliacinį skundą V.Stalmokas pats pripažino, kad ankstesnis teismo sprendimas buvo apskųstas be pagrindo.  Ar beprasmiškai Klaipėdos apygardos teismo sprendimą aukštesniam teismui skundęs Palangos meras neturėtų šių pinigų sumokėti iš savo kišenės?  Ar mieste atsiras drąsus pilietis, visuomeninė organizacija, kuri ryžtųsi biudžeto pinigus švaistančiam merui pateikti 21 tūkst. litų ieškinį?  Pagaliau tausodami biudžeto lėšas tai privalėtų daryti patys tarybos nariai, kurių vardu teismo sprendimas buvo apskųstas ir jiems nežinant tas skundas buvo atsiimtas.

V.Stalmokas jau seniai yra įrodęs, kad jam patikėto miesto biudžeto pinigų jis neskaičiuoja.  Teismo buvo prašoma panaikinti tarybos sprendimą dėl Marytės Vačerskienės paskyrimo mero pavaduotoja, nes ji buvusi priimta į antrojo vicemero postą iš jo neteisėtai pašalinus E.Krasauską.

Tačiau V.Stalmokas teisme įrodė, kad M.Vačerskienė buvo priimta trečiąja vicemere.  Teismui meras aiškino, kad taryba nėra nustačiusi mero pavaduotojų skaičiaus.  “Dabar turiu du pavaduotojus, bet galiu turėti ir tris ar keturis”, -- teismui rėžė Palangos miesto vadovas.  Kaip privačios bendrovės savininkas.  Tik vargu ar savininkas mokėtų didelę algą nebūtiniems administracijos darbuotojams.  V.Stalmokas tai daryti iš biudžeto pinigų gali.

Todėl jam turiu gerą pasiūlymą.  Kadangi valdininkų algoms biudžete pinigų visuomet yra pakankamai, o artėjant rinkimams politiniai partneriai pradeda bruzdėti, kiekvienam valdančiosios daugumos nariui reikia skirti po mero pavaduotojo postą.  Tegu sau gauna gerą algą ir prižiūri po kokį savivaldybės administracijos skyrių.  Užtat dauguma bus monolitinė.