Miesto piniginė suplonės dešimtimis milijonų litų

Palangos miesto savivaldybę jau pasiekė šalies Finansų ministerijos prognozuojamų kitų metų pajamų rodikliai, kurie optimizmu nedvelkia. Pasak Biudžeto skyriaus vedėjos Reginos Garadauskienės, lyginant su šiais metais, skaičiai liūdni.

Mažėja dešimtimis milijonų

Jei šiųmetis patikslintas biudžetas siekė 63 mln. 576 tūkst. litų, tai ministerijos apskaičiuoti bei pateikti rodikliai siekia tik per 51 mln. litų. Vadinasi, Palangai teks gyventi su 14 mln. litų suplonejusia pinigine.

Anot finansininkės, gyventojų pajamų mokesčių dalyje, lyginant su šiais metai, skirtumas akivaizdus – mažiau nei šeši milijonai litų. Per devynis šių metų mėnesius pajamų šioje mokesčių dalyje surinkta 10 mln. 468 tūkst. litų, o buvo planuota surinkti per 16 mln. litų, skirtumas – 61 proc. Vedėjos R.Garadauskienės teigimu, ministerija mano, jog ne tik šalyje blogi reikalai, bet ir Palangoje. Anot jos, priminta, kad bedarbystė auga didžiuliais tempais ir pajamų daugiau surinkti nepavyks. Esą, kurortas turi džiaugtis, gavęs bent tokius skaičius.

Gelbsti Būtingė

Pasak vedėjos, nekilnojamojo turto mokesčio dalyje kurortas surenka pajamas. Jei planas buvo 7 mln. litų, tai šiuo metu jau surinkta 7 mln. 188 tūkst. litų. Anot jos, šioje mokesčių dalyje už IV ketvirtį planas gali būti viršytas apie pusantro milijono litų. Pasak R.Garadauskienės, kurortą gelbsti Būtingės terminalas, kuris yra svarbiausias šio mokesčio mokėtojas. Taip pat surenkama ir iš kitų verslo subjektų. Valstybinės žemės nuomos mokesčio patikslintame biudžete buvo suplanuota surinkti per pustrečio milijono litų, tačiau kol kas surinkta apie pusę milijono. Vedėja sakė, kad minėtą mokestį privalu sumokėti iki lapkričio pabaigos, tad šie skaičiai dar keisis.

Mažėja mokinio krepšelis

Biudžeto skyriaus vedėja taip pat sakė, jog liūdina valstybės skirtos dotacijos. Jei šiais metais planuota gauti per 15 mln. litų, tai kitąmet ministerija numatė skirti 14 mln. litų. Taip pat sumažėjo dotacijos, skirtos mokinio krepšeliui finansuoti. Lėšų šioms reikmėms visada trūkdavo, tačiau kitąmet, bus dar mažiau – 1 mln. 200 tūkst. litų.

Esame „dumble prieš dugną“

Vedėjai pritarė ir pokalbyje dalyvavęs vicemeras Rimantas Garolis, kurio nuomone, nedarbas dar tik įsibėgėja. Per savaitę užregistruojama apie 5-6 tūkst. bedarbių. „Nors dar nesame bedugnės apačioje, tačiau jau „dumble prieš dugną“ – sakė jis. Mero pavaduotojas sakė, kad pasikeitus žemės vertėms, kurios didėjo, ir jei gyventojai sumokės tvarkingai, tai biudžeto rodikliai pagerės.

Teks taupyti

Vicemeras, komentuodamas kitų metų miesto piniginės dydį, priminė, kad teks sutaupyti 3-4 mln. litų. Nors rezervai beveik išsemti ir nebėra ko taupyti. „Uždarėme Smilčių pradinę, sumažinome atlyginimus. Tačiau kol kas miestas tvarkomas, apšviečiamas. Ir galima sakyti, kad Palanga dar krizės nepajuto“, -  trumpai padėtį apibendrino vicemeras. Deja, pasak jo, sudėtinga bus su investicijomis. Šiuo metu užstrigo Gelbėjimo stoties rekonstrukcijos darbai ir, jei nebus surasta darbų finansavimo šaltinių, tai galbūt teks ją užkonservuoti.

Pasak R.Garolio,  tvirtinant kitų metų savivaldybės biudžetą, teksią skrupulingai skaičiuoti. Kaip žinia, miesto biudžetas formuojamas programiniu principu, tad gali būti, jog kai kurioms programoms finansuoti bus skiriami mažesni asignavimai.